Prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos dalis Lietuvos eksporto struktūroje sumažėjo 4,2 procentinio punkto, tačiau tuo pat metu 4,2 procentinio punkto išaugo kitų NVS šalių dalis.
Prekių eksportas į Kazachstaną į Uzbekistaną per metus išaugo daugiau kaip tris kartus, į Kirgiziją – net 10 kartų.
Delfi kalbinti logistikos sektoriaus atstovai sako, kad Centrinės Azijos kryptis šiuo metu išties išgyvena didžiulį pakilimą, tačiau mūsų šalies transportininkams iš to nėra daug naudos, nes eksportuojamas prekes dažniausiai veža ne jie, o Rytų bendrovės.
Be to, verslininkai neskuba teigti, kad išaugęs krovinių srautas į Kazachstaną bei kitas NVS šalis yra skirtas Rusijai, esą daugiau prekių iš Vakarų reikia ir patiems tų valstybių gyventojams.
Lietuviai krovinių negauna
„Situacija dvejopa. Krovinių srautai į tas šalis išties auga, tačiau yra kita medalio pusė, kad patekti ten galima tik per nedraugiškas valstybes, kurios taiko apribojimus Lietuvos vežėjai. Todėl manau, kad mūsų įmonės iš to labai mažai išlošia“, – teigia Antanas Šimelis, bendrovės „Ad Rem Transport“ vadovas ir Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas.
Pasak jo, iš augančio eksporto daugiausia uždirba Kazachstano vežėjai, kuriems nedaromos kliūtis keliauti per Rusijos ir Baltarusijos teritorijas, todėl ir iš Lietuvos gabenamus krovinius veža jie, o ne mūsų bendrovės.
„Ad Rem Transport“ teikia dalinių krovinių į Kazachstaną ekspedijavimo paslaugas, o įmonės vadovas sako, kad jų poreikis pastaruoju metu išaugęs. Tačiau šio augimo A. Šimelis nesieja vien su įtarimais, kad didelė dalis krovinių į NVS šalis srauto vėliau patenka į Rusiją.
„Tos rinkos pakankamai neblogai gyvena, yra didelė paklausa vartojimui. Anksčiau jos buvo labiau maitinamos Rusijos, kurioje įsigydavo tas prekes, bet dabar tiekimas iš Rusijos yra smarkiai apribotas, tad pačios Kazachstano įmonės ieško kitų kelių apsirūpinti.
Aišku, turbūt yra ir kita pusė. Kadangi jaučiamas didelis importo poreikis Rusijoje, apsukrūs verslininkai Kazachstane pasinaudoja situacija ir galimybėmis tapti tiekimo grandinės dalimi, atsivežant prekes pas save, o paskui ieškant kitų platinimo galimybių“, – sako A. Šimelis.
Europa pakeitė Rusiją
Muitinės tarpininko paslaugų bendrovės „Bunasta“ vadovas ir akcininkas Jurgis Adomavičius taip pat teigia, kad Rusijai pritaikytos sankcijos ir valstybę agresorę palikusios Vakarų bendrovės lėmė, kad Kazachstanas ir kitos NVS šalys nebegali gauti prekių iš Rusijos. Todėl jas pakeitė eksportuojamos iš Lietuvos ir kitų Europos valstybių.
Pasak „Bunastos“ vadovo, muitinės tarpininko paslaugų poreikis NVS šalių kryptyse nuo karo pradžios žymiai išaugo, tačiau jis teigia, kad dažniau šios paslaugos teikiamos ne Lietuvos transportininkams.
„Iš pradžių labai daug dėmesio skyrėme Kazachstano ir kitų Vidurinės Azijos šalių vežėjams, nes prasidėjus karui sugriuvo visa leidimų sistema, Lietuvos vežėjai nebegali važiuoti į Rytus. Kazachstaniečiai, uzbekai, kirgizai dėl to įgavo konkurencinį pranašumą, nes jie gali važiuoti ir į Europą, ir į Rusiją bei Baltarusiją“, – pasakoja J. Adomavičius.
Pasak jo, išaugusiais krovinių srautais į Vidurinę Aziją gali pasinaudoti nebent tos įmonės, kurios tose šalyse turi įsteigusios bendroves.
Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius taip pat sako, kad tos bendrovės, kurios Kazachstano rinkoje dirba jau seniai, joje veikia ir toliau. Tačiau jam neteko girdėti, kad augančiais krovinių srautais skubėtų pasinaudoti kiti rinkos dalyviai.
„Tos įmonės, kurios su Kazachstanu, Kirgizija, Uzbekistanu ir t. t. dirbo iki karo, dirba ir toliau. Bet neturiu informacijos, kad į tas rinkas veržtųsi ir tie, kurie ten nebuvo, bet dabar gal pamatė galimybes“, – teigia P. Drižas.
Pasak jo, taip yra nepaisant to, kad Vidurio Azijos šalių rinkos šiuo metu išgyvena pakilimą, o krovinių srautai auga kartais.
