aA
Transporto sektoriaus indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) sudaro daugiau kaip 13 proc., bet Lietuvoje nėra aiškios transporto strategijos, kurią būtų galima įgyvendinti. Įvairių frakcijų Seime atstovai abejoja, ar dėl to būtų galima pasiekti nacionalinį partijų susitarimą.
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Rokas Knyva stebisi, kodėl per tiek metų taip ir nepasiektas joks nacionalinis partijų susitarimas dėl to, kokia turi būti transporto politika Lietuvoje.

„Kadangi nėra tos politikos, tai nėra ir nacionalinio susitarimo. Savaime suprantama, kad nėra į ką orientuotis. Tiesiog neturime kelrodžio. Mes nesuprantame, kodėl per tiek laiko tai neįgyvendinta. Turime pakankamai solidžias atskiras transporto sritis, tačiau nėra vieningo dokumento, kad tos atskiros transporto sritys tarpusavyje koreliuotų ir būtų aišku, kokią dalį lėšų ir dėmesio skiriame viešajam transportui, geležinkeliams, jūrų, oro ir kelių transportui“, – portalui LRT.lt komentavo R. Knyva.

LAA generalinis direktorius sako, kad su valdžios atstovais tiek jie, tiek kitos asociacijos buvo susitikusios ne kartą, tačiau taip ir nepasiektas joks susitarimas.

„O kas toliau? Toliau nieko. Vilčių turime su kiekviena naujai atėjusia valdžia. Kai tik pradeda dirbti naujos sudėties Seimas, pasikeičia vyriausybė, daromi žingsniai, kad grįžtume prie tos temos ir pasistūmėtume į priekį. Kitą savaitę vėl susitiksime su Susisiekimo ministerijos atstovais ir išklausysime jų poziciją“, – kalbėjo R. Knyva.

Anot R. Knyvos, transporto politika Lietuvoje turėtų būti tokia, kad visas transportas veiktų sinergijos pagrindu. „Svarbiausia, kad visas transportas veiktų teisingai – nekliudytų ir neatimtų pajamų ir srautų iš kitų sričių, o vieni kitiems padėtų“, – pridūrė R. Knyva.

Rokas Knyva
Rokas Knyva
© Egidijaus Babelio nuotr.

LAA direktoriaus teigimu, transporto vystymo strategiją turi Lenkija, praktiškai visos kitos Vidurio Europos šalys.

„Tikrai galėtume imti sėkmės pavyzdžius ir iš Jungtinės Karalystės, Airijos. Dviračio išradinėti nereikia. Svarbiausia – susėsti ir pasitarti, ko nori skirtingų sričių atstovai, ir viską sudėlioti į vieną rėmą“, – LRT.lt teigė R. Knyva.

Nacionalinė susisiekimo plėtros programa – neefektyvi?

Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo patvirtinta Nacionalinė susisiekimo plėtros programa 2014-2022 m.

Dokumente rašoma, kad programa reikalinga norint darniai plėtoti Lietuvos susisiekimo sistemą, efektyviai valdyti valstybės išteklius ir panaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinius fondus, didinti susisiekimo sektoriaus konkurencingumą.

Programos įgyvendinimą koordinuoja ir užtikrina Susisiekimo ministerija. Naujienų portalui LRT.lt kelis kartus nepavyko susisiekti su susisiekimo ministru Roku Masiuliu.

Susisiekimo ministerijos atstovai atsiuntė atsakymą, kad tai, kokia turi būti ir bus transporto politika, „numato vyriausybės programa.“

Buvęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis sako, kad ši Nacionalinė susisiekimo plėtros programa vertintina teigiamai, tačiau nėra jos įgyvendinimo taisyklių.

„Pagal tą programą mes neturime įgyvendinimo taisyklių. Kad ir Seime – jei mes turėtume vadovautis ta programa, tai kodėl buvo nuimti nuo žvyrkelių programos pinigai? [...] Šią programą vertinu teigiamai, bet bėda, kad nėra bendro sutarimo dėl įgyvendinimo. Tikrai reikia partijų susitarimo“, – LRT.lt sakė R. Žemaitaitis.

Būdamas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku R. Žemaitaitis teigė rengęs daugybę pasitarimų su oro uosto, uosto, geležinkelių vadovybe.

„Kalbėdavome, kaip sumažinti vilkikų srautus autostradoje ir kitais klausimais. Pažiūrėkite, kaip „išpjauta“ autostrada, kiek padaryta žalos. Siūliau drausti važiuoti jiems vasaros metu, kai temperatūra pasiekia 25 laipsnius. Aplinkos ministrams Valentinui Mazuroniui ir Kęstučiui Trečiokui buvau pateikęs oficialų pasiūlymą, kad medienos įsigijime pirmumo teisę turėtų 30 km spinduliu esančios medienos perdirbimo įmonės. Kad nebūtų taip, jog Šilalei mediena gabenama iš Šalčininkų ar Ukmergės, nes keliams daroma žala. Kalbėjau, kad dalį vilkikų krovinių būtų galima perkelti į geležinkelius. Dalis krovinių važiuoja iš Vilniaus į Klaipėdą, Šiaulius. Turime geležinkelius – užkrovei, ir platforma važiuoja. Reikia mažinti dalyvių keliuose skaičių, mažiau gadinti kelių. Tai reikš, kad reikės mažesnio finansavimo kelių tvarkymui. Dar dirbdamas Vilniaus savivaldybėje buvau parengęs projektą, kad sostinėje būtų įrengtos kelios stovėjimo aikštelės – prie Santariškių, Antakalnio žiedo, stoties, Gariūnų. Išvystai viešąjį transportą, autobusai ir troleibusai važiuoja kas 10 minučių ir automobilių srautas mieste sumažėja. Su elektromobiliais taip pat neturime visiškai jokios politikos. Kažkas susapnavo, kad turime turėti 1200 įkrovos vietų. Kėliau klausimą, kodėl ne daugiau ar mažiau? Klausimas, kiek elektromobilis duoda mums naudos, kur dėsime baterijas, kurios nebetinkamos perdirbimui“, – pasakojo R. Žemaitaitis.

Remigijus Žemaitaitis
Remigijus Žemaitaitis
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak „tvarkiečio“, šie ir kiti klausimai galėtų atsiduri transporto strategijoje.

R. Žemaitaitis kritikuoja ir kalbas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų būti atskirti į infrastruktūros valdymo ir krovinių bei keleivių pervežimo įmones. „Krovinių vežimas yra pats pelningiausias, o keleivių vežimas kasmet duodavo po 83 mln. litų nuostolius. Tai yra nelogiška. Klausiu, kodėl dauguma žmonių iš Šilutės į Klaipėdą dirbti važiuoja automobiliais, o ne traukiniais. Sako: ar tu išprotėjai? Mes pusantros valandos traukiniu nedundėsim. Kaunui ir Vilniui skyrėme dideles investicijas, greitasis traukinys atvažiuoja per 54 minutes. Man neapsimoka važiuoti mašina iš Vilniaus į Kauną, važiuoju traukiniu. Mano uošvienė iš Šiaulių į Vilnių irgi važiuoja traukiniu, nes taip patogiau“, – LRT.lt kalbėjo R. Žemaitaitis.

Parlamentaro manymu, valdantieji turi inicijuoti visų partijų susitarimą dėl transporto strategijos, tik esą neaišku, kas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) galėtų būti to iniciatorius.

„Ateina R. Karbauskis ir nuima 32 mln. eurų nuo žvyrkelių programos. Sakau: Ramūnui, ką tu dirbi? O jis sako – „koks skirtumas?“ Reikia pagalvoti, kiek keliai generuoja pinigų“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Žada susitikti su susisiekimo ministerijos atstovais

LRT.lt portalas jau rašė, kad vyriausybės programoje „valstiečiai“ buvo numatę, jog Seime bus įsteigtas Transporto komitetas. Tačiau vėliau buvo persigalvota ir pradėta kalbėti, kad galbūt užtektų tik pakomitečio ar komisjos, kuri rūpintųsi viešojo transporto, eismo saugumo, šešėlio automobilių versle klausimais.

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius teigia esantis skeptiškas ir dėl pakomitečio. „Pakomitetis greičiausiai būtų kuriamas Ekonomikos komitete ir įtrauktų tik šio komiteto žmones, nes aš negaliu kviestis žmonių iš kitų komitetų. Taigi reikėtų galvoti apie kokią nors kitą grupę, kuri spręstų tuos klausimus“, – LRT.lt atsakė V. Sinkevičius.

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas informavo, kad kitą savaitę planuojama susitikti su Susisiekimo ministerijos atstovais ir aptarti galimą transporto strategijos rengimą.

„Pirmiausia turi būti strategija, kurią partijos galėtų pasirašyti. Jei kalbame apie tikslą sumažinti avaringumą, manau, visos partijos pasirašytų. Jei kalbame apie tikslą pritraukti daugiau krovinių į uostą, atskraidinti daugiau keleivių į oro uostą, manau, vėlgi visos partijos pasirašytų. Bet kalbėkime ir apie tai, kaip tas tikslas galėtų būti pasiektas ir kokių reikia priemonių. Manau, sveikintina inicijuota transporto strategiją, kurios nėra“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

LVŽS frakcijos Seime atstovo teigimu, iki šiol transporto politika buvo orientuota į gaisrų gesinimą, kai nežiūrima į perspektyvą.

Kodėl Lietuvoje nėra transporto strategijos?
© DELFI / Tomas Vinickas

„Nėra vizijos. Tai yra faktas, kurį turime konstatuoti. Jūs užduodat gerus klausimus, ir turime pradėti apie tai kalbėti. Iki šiol didelio skaudulio nebuvo, todėl politikams nebuvo keliami tie klausimai. Bet reikia žiūrėti į priekį, turėti bendrą tikslą. Galbūt tik energetika turėjo tokią strategiją, bet tik dėl to, kad buvo didelės grėsmės. Daugiau strategijų nebuvo – jos parašomos ir įdedamos į stalčių, nes nėra politikos tęstinumo. Pasikeičia valdžia, ir jie nusprendžia viską keisti iš esmės. Reikia sudėti viską – geležinkelius, kelius, uostą, oro uostą ir parengti strategiją“, – teigė V. Sinkevičius.

Abejoja partinio susitarimo reikalingumu

Tuo metu buvęs susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius sako, kad partinio susitarimo dėl transporto strategijos nereikėtų, nebent atskirais klausimais.

„Gal atskirais klausimais, tokiais kaip dėl „Rail Baltica“, būtų ne pro šalį. Bet ar reikalingas susitarimas dėl žvyrkelių asfaltavimo? Dėl vietinių kelių priežiūros? Vargu. Viskas susiveda ir į mokestinę bazę. Pavyzdžiui, norint atjauninti automobilių parką, reikia įvesti taršos mokestį – seniems automobiliams taikyti didesnį, ir tada judėsime tinkama kryptimi. Iš kitos pusės, reikia įvertinti ir perkamąjį pajėgumą. Negali reikalauti, kad parkas būtų atnaujintas valdžios priemonėmis, įstatymais, įsakymais ar sankcijomis, kai tauta negali įsigyti naujesnių automobilių. Visi norėtų važinėti naujais automobiliais, bet negali įpirkti, todėl abejoju, ar šiais klausimais galimas koks nors tarppartinis susitarimas“, – dėstė R. Sinkevičius.

Jo teigimu, visos partijos pasisako už tai, kad būtų kiek įmanoma mažiau žūčių keliuose, bet avaringumas esą priklauso ir nuo sąmoningumo, ir techninių parametrų – tiek kelio, tiek automobilio.

„Susitarimas galimas nebent atskirais globaliais klausimais. Galėtų būti klausimas dėl išorinio uosto Klaipėdoje statybos – reikia jo ar ne. Jei reikia, tai kada? Kokia būtų schema, kas galėtų tai finansuoti? Pagaliau tai būtų reikšmingas susitarimas netgi rengiant pajūrio planavimo dokumentus, nes uostas ir miestas yra du susiję dalykai. Tokie susitarimai šiame projekte galėtų atsidurti“, – aiškino R. Sinkevičius.

Savo ruožtu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma taip pat abejoja partijų susitarimo dėl transporto strategijos reikalingumu. Politiko teigimu, tai daugiau būtų viešųjų ryšių dalykas.

Jurgis Razma
Jurgis Razma
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tokie susitarimai, kaip dėl krašto apsaugos finansavimo, turi stipriai platesnę prasmę, nes tai yra žinia mūsų partneriams NATO. O dėl šių dalykų... pasirašys partijos, bet tai negarantuoja, kad taip bus ir veikiama, kad tas avaringumas sumažės. Jei Seime gerai išdiskutuoji, priimami visi prasmingi pasiūlymai ir balsuojama. Čia yra partijų atstovai, todėl nežinau, ar reikia dar iškilmingai pozuoti pasirašant strategiją. Manau, tai nebūtina, bet jei žiūrime į tokio susitarimo svarstymą kaip galimybę atkreipti dėmesį į transporto sektorių, tai – naudinga.

Imkime paskutinį biudžeto svarstymą – ten prireikė papildomų išlaidų, todėl negalvojus nurėžė nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos, o kaip tai atsilieps ir kokios bus pasekmės – niekas nesvarsto. Niekas nežiūri, kaip atrodys keliai, jei nebus remontuojami, kiek tai kainuos ateityje. Tai – detalės, bet tai rodo, kaip žiūrime į transporto sektorių“, – LRT.lt kalbėjo J. Razma.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Perspėja vairuojančius: keliuose yra slidžių ruožų (2)

Sekmadienio rytą Alytaus bei Varėnos rajonuose valstybinės reikšmės kelių dangos padengtos...

Buvęs aplinkos ministras Navickas: automobilių taršos mokestis parengtas (27)

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad ministerija yra visiškai parengusi...

„CityBee“ perka daugiau nei 5 000 automobilių (17)

Dalijimosi automobiliais paslaugas Lietuvoje ir Lenkijoje valdanti bendrovė „CityBee Solutions“...

Dzūkijos savivaldybės sieks, kad laivyba Nemuno aukštupyje atsigautų (3)

Prie Nemuno esančių savivaldybių ir Vidaus vandens kelių direkcijos vadovai pasirašė ketinimų...

Skvernelis: taršių automobilių apmokestinimo sprendimai – jau kitąmet neatsisako NT mokesčio idėjos (288)

Kitas metais Vyriausybė grįš prie siūlymų apmokestinti taršius automobilius ir nekilnojamąjį...

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (3)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (88)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (100)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (345)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (19)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (23)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (106)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (649)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (639)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...