Spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Klaipėdos uoste perkrauta beveik 3 mln. 653 tūkst. tonų krovinių, įskaitant ir pirmą kartą uoste perkrautą suskystintųjų gamtinių dujų krovinį, kurio apimtis buvo 48,6 tūkst. tonų.
Krovos apyvarta spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 24,3 proc.
„3 mln. 653 tonų krovinių yra naujas mėnesio rekordas Klaipėdos uosto istorijoje ir tai labai džiugina. Aišku, analizavome, iš ko susidaro tas prieaugis ir atradome dar kitokių rekordų“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Šį spalį perkrauta rekordiškai daug trąšų – beveik 1 mln. tonų arba 94 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.
Grūdų Klaipėdos uoste per spalį perkrauta beveik 600 tūkst. tonų. „Ir tai yra naujas grūdų krovos rekordas Klaipėdos uosto istorijoje. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, grūdų krovos augimas siekia apie 90 proc. Mane ši naujiena ypač džiugina, nes tai reiškia, kad Lietuvos žemdirbiai užaugina vis daugiau produkcijos“, - kalbėjo A. Vaitkus.
Spalį augo ir konteinerizuotų krovinių krona. Jų krauta 511 tūkst. tonų, o tai yra 84,3 tūkst. tonų daugiau nei pernai spalį.
„Praeityje pasvarstydavau, ar Uosto direkcija gali džiūgauti, kad auga krova, ar gali tuo girtis. Manau, kad taip, nes visi dirbame kaip partneriai. Uosto direkcija sukuria infrastruktūrą, kuri ir leidžia krauti daugiau krovinių“, - teigė A. Vaitkus.
Jo žodžiais, nerimą kelia tai, jog Klaipėdos uoste mažėja ro-ro krovinių krovos apimtys. „Šioje srityje mes esame lyderiai Baltijos regione, kraudavome daugiausia ro-ro krovinių. Kritimas, matyt, yra dėl visų tų priemonių ir reikalavimų, kuriuos patvirtino ES, tarptautinės organizacijos Pirmiausia kalbu apie reikalavimą sieros kiekiui laivo kure. Nesuprantu, ko norima pasiekti tokiu reikalavimu ir kodėl jis taikomas tik Baltijos regione“, - savo mintis garsiai išsakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.
Todėl jis tikino, kad jau yra sutaręs susitikimų su Europos Parlamento nariais ir sieks spręsti šią problemą. „Panaikinti reikalavimo, matyt, nepavyks. Bet jis turi būti bendrinis, o ne taikomas tik vienam regionui – Baltijos jūrai. Pats laikas pradėti kalbėti, kelti iniciatyvą ir kitais metais rinka turėtų atsigauti“, - viltingai kalbėjo A. Vaitkus.
Šiemet per 10 mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 30 mln. 109 tūkst tonų krovinių, o pernai tuo pat metu – 28 mln. 69 tūkst. tonų. Krovos augimo apimtys siekia 2 mln. 39 tūkst. litų.
Skaičiuojama jog iš vienos krovinio tonos Klaipėdos uosto direkcija uždirba keturis litus, o valstybė – 11,23 lito. Tad krovos rekordas padėjo pasiekti, jog į valstybės biudžetą iš uosto pateks 23 mln. litų daugiau nei pernai.
