Dėl posto neis į teismus

E.Gentvilas praėjusią savaitę dar negalėjo atsakyti – liks dirbti Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi ar eis į Seimą. Į šį klausimą jis viešai žadėjo atsakyti trečiadienį.

„Nesu savižudis. Jei formuojasi koalicija, kur socialdemokratams atitenka susisiekimo ministro postas, turiu tvirtą paliudijimą, kad vienas pirmųjų darbų bus mano atleidimas“, – neslėpė E.Gentvilas dar nežinodamas, kad tas postas atiteko socialdemokratams.

Jis akcentavo, kad tokia praktika būtų normali – savininkas turi turėti laisvas rankas ir su samdomais darbuotojais elgtis kaip tinkamas.

„Man įdomu būtų, kokiais motyvais jie mane atleistų. Bet kokiu atveju motyvą gali surasti. Pavyzdžiui, Uosto direkcija dar nesumokėjo pelno mokesčio. Pasakys: kodėl nevykdei įstatymo reikalavimo? Jei sumokėčiau, pasakytų: kodėl mokėjai, nes nėra Vyriausybės nutarimo. Nežinau, kokie kiti variantai gali būti. Noriu dirbti uoste, bet suprantu, kad gali neleisti. Jei uoste ir likčiau, darbas gali būti neįmanomas. Tokio komforto, koks buvo, nebeturėsiu. Tiek Arūnas Štaras, Uosto direkcijos valdybos pirmininkas, tiek Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras, manimi pasitikėjo ir netrukdė dirbti. Bet sutikčiau dirbti ir apsunkintomis sąlygomis,“ – tikino E.Gentvilas.

Jis turėjo vilties, kad Susisiekimo ministerijai vadovaus Darbo partija, nors akcentavo neprašysiąs sesers Virginijos Baltraitienės, kad galėtų likti dirbti Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi.

„Jei likčiau uoste, daug ką daryčiau dar griežčiau. Jei dirbsiu uoste, dirbsiu labai daug, todėl jau iš anksto atsisakiau Klaipėdos miesto tarybos nario pareigų“, – aiškino E.Gentvilas.

Jei net ir socialdemokratai iš tiesų gautų Susisiekimo ministeriją, E.Gentvilui buvo patariama priešintis Uosto direkcijos vadovo posto politizavimui.

„Nepritariu, kad postai yra politizuoti. Bet realiai nepatikusį vadovą teisinėmis priemonėmis galima „nuimti“ per savaitę. Uosto įstatyme nurodyta, kad direkcijos valdybą sudaro keturi Susisiekimo ministerijos pareigūnai, kuriuos skiria ministras, o penktas yra Uosto direkcijos vadovas. Pagal įstatymą Uosto direkcijos vadovo postas jau yra politizuotas. Mano tikslas, jei likčiau Uosto direkcijoje, būtų dirbti, o ne tampytis po teismus“, – analizavo E.Gentvilas.

Atleidimų iš darbo bangos

Dirbdamas Uosto direkcijoje E.Gentvilas garsėjo šios institucijos darbuotojų atleidimais. Nuo 2009 metų liepos, kai direkcijai vadovavo E.Gentvilas, dėl įvairių priežasčių buvo „nuimti“, o kai kurie savo noru pasitraukė šie buvę direkcijos darbuotojai Algirdas Kamarauskas, Petras Stulga, Hiliaras Sasnauskas, Beta Kulevičiūtė, Vidas Karolis, Artūras Kazlauskas, Audronė Banionytė, Gerdenas Matulis, Arvydas Jocys, Viktoras Lukoševičius, Vytautas Saulėnas. Žemesnėse grandyse dar galima priskaičiuoti gerą dešimtį atleistų specialistų. Dar apie 40–50 darbuotojų buvo atleisti vykdant įvairias reorganizacijas. Per tris su puse metų Uosto direkcijoje buvo atlikti bene trys struktūros pertvarkymai.

Naujausias darbuotojo atleidimo faktas fiksuotas spalį. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu iš darbo atleista projektų vadovė Jelena Anučauskienė.

„Natūralu, kad ji susirgo ir dar tebeserga. Pagal įsakymą jai grįžus į darbą, tą pačią dieną ji jo neteks“, – komentavo E.Gentvilas.

Išgirdę atleidimo motyvus, kai kurie žmonės specialistės atleidimą komentavo taip: „Degs, oi degs Gentvilas pragare“. Jau seniai susiformavo nuomonė, kad ne „sraigteliai“, o direkcijos vadovybėje esantys žmonės turėtų atsakyti už šioje institucijoje nuolat besikartojančias klaidas.

Kodėl atleidžiama ši darbuotoja?

Eugenijus Gentvilas
„Balandį jai parašytas papeikimas už tai, kad 1,5 metų laikė „Begos“ pirso statybos protokolą ir niekam nepasakė, jog sutarta, kad šio pirso akmenų paklotas bus vykdomas kitu projektu. Tai po 1,5 metų paaiškėjo iš projektuotojų. Kita priežastis – kai Uosto direkcija su bendrove „Vėtrūna“ pasirašė sutartį dėl 90–96 krantinių rekonstrukcijos, ponia J.Anučauskienė turėjo mano įsakymu organizuoti komisiją patikrinti objekto būklę po ankstesnių rangovo atliktų darbų. Ji to nepadarė ir apie tai nepranešė. Pasiaiškinime rašė, jog neturėjo laiko pasakyti, kad ji to nepadarė. Dar viename pasiaiškinime rašė, kad galvojusi, jog reikia sustabdyti įsakymo galiojimą, bet to neparašiusi, nes pamaniusi, kad ir E.Gentvilas taip galvojantis“, – vidaus tyrimo niuansus komentavo pats E.Gentvilas.

Anot jo, Uosto direkcijoje sunku dirbti su žmonėmis, kurie nevykdo įsakymų, nepaiso direkcijos interesų. Darbai objekte vėluoja, nes „Vėtrūna“ pareikalavo įvertinti tai, kas buvo anksčiau padaryta.

Karas su „Klaipėdos hidrotechnika“

Uoste toliau tęsiasi E.Gentvilo karas su „Klaipėdos hidrotechnika“. Uoste atsiranda problemos su šios bendrovės išmėtyta technika.

„Prie krantinės stovi „Klaipėdos hidrotechnikos“ plaukiojantis kranas „PK-45“. Jo eksploatacijos terminas yra pasibaigęs. „Klaipėdos hidrotechnika“ mokesčių už krantines nemoka, kraną atsisako patraukti. Jis yra techniškai pasenęs, gali nugrimzti. Kitas plaukiojantis kranas „PK-2“ lyg skrajojantis olandas permetamas nuo vieno krantinės prie kitos. Nežinome, ką daryti su ta technika. Sprendžiame su teisininkais ir Uosto kapitono tarnyba“, – tvirtino E.Gentvilas.

Dar vienas probleminis „Klaipėdos hidrotechnikos“ turtas – vikšrinis kranas stovi tarsi pamestas prie 90–96 krantinės. Jis trukdo rekonstruoti šias krantines.

„Klaipėdos hidrotechnikos“ atstovai pasakė, kad to krano nenutrauks. Mes negalime lįsti prie svetimos technikos. „Klaipėdos hidrotechnika“ nori paversti uostą senos technikos sąvartynu?“ – stebėjosi E.Gentvilas.

Finansiškai su „Klaipėdos hidrotechnika“ Uosto direkcija yra įklimpusi „iki ausų“. Teismuose sukasi bent šešios bylos, kuriose Uosto direkcija prašo priteisti iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ per 9 mln. litų. Dar du epizodai, kurių ieškinių vertė – per 700 tūkst. litų net nepateikti teismui. Direkcijos finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad teikti ieškinius „Klaipėdos hidrotechnikai“ yra neracionalu, nes tai esanti nemoki įmonė.

Savo ruožtu, „Klaipėdos hidrotechnika“ Uosto direkcijai yra pateikusi ieškinių, kurių bendra suma viršija 23 mln. litų.

Kaltinimai – prokurorams

Iš dalies dėl „Klaipėdos hidrotechnikos“, o iš dalies dėl buvusio uosto direkcijos darbuotojo Algirdo Kamarausko tebevyksta Uosto direkcijos, tiksliau E.Gentvilo karas.

Prokurorai nutraukė kelis Uosto direkcijos inicijuotus ikiteisminius tyrimus. Pirmasis – dėl uoste nutiesto geležinkelio, kuris, paaiškėjus, kad pasikeitus „Klaipėdos Smeltės“ akcininkams yra nereikalingas, buvo išardytas. Kitas epizodas dėl 90–96 krantinių darbų, kurie vyko be techninio projekto. Trečias epizodas – spalio 30 dieną nutrauktas paskutinis ikiteisminis tyrimas dėl uosto kanalo gilinimo, kur darbus vykdė „Klaipėdos hidrotechnika“.

„Mano akyse Klaipėdos apygardos prokuratūra visiškai kompromituojasi. Aš neturiu kur trauktis ir eisiu iki galo. Uosto direkcija yra valstybės įmonė, o jos interesų prokurorai negina. Jei generalinis prokuroras geriau pasižiūrėtų, gal prokurorai gintų valstybės, o ne vagių interesus“, – savo nuomonę dėstė E.Gentvilas.

Jo teigimu, dar 2011 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad dėl pastatyto ir nuardyto geležinkelio bei 90–96 krantinių darbų, vykdytų be techninio projekto, žala Uosto direkcijai siekė per 2 mln. litų. FNTT buvo konstatavusi viešųjų pirkimų, statybos įstatymo pažeidimus, piktnaudžiavimą tarnyba ir pareiginių kompetencijų viršijimą.

„Kamarauskas pripažino, kad pažeidė įstatymus. Žinojo, kad geležinkelis nutiestas ir nebereikalingas, bet pravedinėjo darbų viešųjų pirkimų procedūras. Vėliau nurodė mokėti pinigus „Klaipėdos hidrotechnikai“. Aiškino, jog bijojęs, kad Uosto direkcija patirs dar didesnių nuostolių. Prokurorui pakako, kad Kamarauskas, vedamas šventų tikslų, bijodamas, kad Uosto direkcija dar daugiau praras pinigų, pažeidinėjo įstatymus“, – tyrimo eiga stebėjosi E.Gentvilas.

Ikiteisminis tyrimas dėl uosto kanalo gilinimo nutrauktas jau antrą kartą. Prieš tai jį buvo nutraukęs prokuroras Sigitas Jesevičius. Teigta, kad nėra esminių pažeidimų. Po Uosto direkcijos skundo tyrimas buvo atnaujintas. Paprašyta įvertinti, kaip „Klaipėdos hidrotechnika“ laimėjo konkursą, kuris buvo paskelbtas nesant techninio projekto. Ikiteisminį tyrimą vėl nutraukė prokuroras Vitalijus Gulenkovas. Motyvai Uosto direkcijai kol kas nepateikti.

„Gilindama uosto įplaukos kanalą, „Klaipėdos hidrotechnika“ už 55 mln. litų turėjo iškasti 730 tūkst. kubinių metrų grunto. Iškasė 540 tūkst. kubinių metrų, tačiau 55 mln. litų gavo. Ir kažkas aiškina, kad nėra padaryta žalos. Olandų kompanija „Van Oord“ dabar uostą gilina imdama 29 litus už iškastą kubinį metrą grunto. Ten kaina buvo 73 litai už kubinį metrą. Konkurse dokumentus įsigijo „Klaipėdos hidrotechnika“ ir devynios užsienio kompanijos. Nepateikus techninio projekto, užsieniečiai buvo nustumti. Liko „Klaipėdos hidrotechnika“ su didžiule kaina“, – stebėjosi E.Gentvilas, pažadėjęs nutrauktų ikiteisminio tyrimo istorijų be dėmesio nepalikti net jei ir nebedirbtų Uosto direkcijoje.