Jos išdėstytos už 582 tūkst. litų parengtoje galimybių studijoje „Vakarų krantas“.
Ištakos – idėja apie tramvajų
Tokios studijos ištakos siekia dar 2007 metus, kai keturios pajūrio savivaldybės pasirašė sutartį ir vienas joje numatytų susitarimų buvo išsiaiškinti, ar galima šias keturias savivaldybes – Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Palangos ir Kretingos rajono sujungti tramvajaus linija.
Vėliau tokių grandiozinių sumanymų buvo atsisakyta ir galimybių studijos rengėjams iškelti kiti tikslai. Jų prašyta parengti Klaipėdos regiono bevariklio, lengvojo, viešojo ir vandens transporto optimaliausią koncepciją.
„Ji reikalinga ne tik tam, kad lengviau būtų pasiekiamos savivaldybės, pavyzdžiui, Klaipėda iš Šilutės, bet ir turistų patogumui“, - teigė asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdantysis
direktorius Valdas Puškorius.
Tikisi, kad paliks aikštelėse
Studijoje numatyta, jog reikėtų padidinti vidaus vandenų panaudojimą – Kuršių mariose, Baltijos jūros priekrantėje, Danės upėje įrengti daugiau uostelių, mažųjų prieplaukų, kuriuose galėtų švartuotis laivai, kursuosiantys pagal nustatytus maršrutus ir grafiką.
Studijoje taip pat numatyta, jog Klaipėdos regione reikėtų įrengti 16 vadinamųjų „park and ride“ bei 28 „bike and ride“ aikšteles.
Paprasčiau tariant, turėtų būti įrengtos tokios aikštelės, kuriuose vairuotojai galėtų palikti savo automobilius ar dviračius ir persėsti į viešąjį transportą.
„Tam reikia įrengti ne tik aikšteles, bet ir sukurti vieningo bilieto sistemą. Tarkime, kad Šilutėje viešojo transporto bilietą nusipirkęs žmogus juo galėtų naudotis ir Klaipėdoje, Palangoje. Manau, jog tikslinga būtų aplink Klaipėdą 50 km spindulių sukurti privežamųjų maršrutų sistemą. Tai būtų patogu ir gyventojams, ir turistams“, - teigė viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.
Nuomos elektromobilius
Norėdami paskatinti gyventojus dar labiau naudotis ekologišku transportu, galimybių studijos rengėjai siūlo visame Klaipėdos krašte įrengti vieningą dviračių nuomos punktų sistemą. Negana to, siūloma įrengti ir elektromobilių nuomos punktų sistemą.
„Aišku, ši sritis turėtų dominti ne viešąjį sektorių, o verslininkus“, - kalbėjo V. Puškorius.
Planai utopiniai – Klaipėdos regione turėtų atsirasti 21 elektromobilių nuomos punktas.
V. Puškorius pabrėžė, kad visi galimybių studijos siūlymai galėtų būti įgyvendinti iki 2030 metų. Tačiau kol kas neaišku, kiek jie galėtų kainuoti bent jau preliminariai.
„Lėšos, aišku, yra milžiniškos. Pavyzdžiui, vien tik įrengti prieplauką Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, kainuotų 10 mln. litų“, - teigė „Vakarų kranto“ projekto vadovė Rasa Kmitienė.
Išeitis – statyti užkardus
Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas pabrėžė, jog būtina spręsti problemą ir skatinti, jog kuo daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu, jo privežamaisiais maršrutais, nes lengvieji automobiliai, kuriais žmonės atvyksta į uostamiestį, jau greitai jame nebetilps fiziškai.
„Nors visi mane peikia už idėją prie Klaipėdos pastatyti užkardą ir į miestą įleisti tik jame gyvenamąją vietą deklaravusius vairuotojus, tačiau tai ir reikės daryti, jei situacija nesikeis“, - drastiškai ateitį piešė A. Šulcas.
Klaipėdoje jau netrukus pradės veikti pirmojo „park and ride“ aikštelė. Ji bus įrengta šiaurinėje miesto dalyje, prie Klaipėdos ligoninių miestelio. Joje iš Palangos ar Kretingos pusių atvykę vairuotojai galės palikti savo automobilius ir persėsti į miesto autobusus, kad nusigautų į reikiamą vietą.
Teigiama, kad jei žmogus turės terminuotą viešojo transporto bilietą, aikštelėje automobilį jis galės palikti nemokamai.
Po dvejų metų Klaipėdoje ketinama įrengti dar tris tokias „park and ride“ aikšteles. Dvi – pietinėje miesto dalyje, o vieną – Klaipėdos prieigose, į uostamiestį įvažiuojant senuoju keliu nuo Jakų sankryžos.
