Sovietmečiu automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių beveik nebuvo. 60 butų namui buvo planuojama iki 10 mašinų laikymo vietų.
Prieš 14 metų teisės aktai numatė 0,8 automobilio vietos vienam butui. Pernai patvirtintas naujas normatyvas - 1,2 automobilio vietos šeimai. Dabar dažna šeima turi mažiausiai du automobilius, tad mielai skirtų šiek tiek lėšų aikštelėms padidinti.
„Praplėsti mašinų stovėjimo aikštelę daugiabučiuose kvartaluose gyventojų jėgomis teoriškai įmanoma, o praktiškai - ne. Nėra teritorijų detaliųjų planų, nepriskirti sklypai prie pastatų“, - teigė savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.
Anot jos, detaliajam planui reikia išmatuoti sklypą. Nors savivaldybė samdo matavimams tris firmas, tačiau jos nespėja atlikti darbų, todėl jų paslaugų tektų laukti pusmetį.
Valdžia duotų asfalto
Gyventojams, norintiems praplėsti ar įsirengti mašinų aikštelę, būtina pasidaryti jos praplėtimo techninį projektą, kurį tektų derinti su savivaldybės nuolatine statybų komisija.
„Prieš tai reikėtų išsinuomoti iš apskrities sklypą prie namo. Žemę prie pastato daugiabučio namo savininkų bendrija išsinuomoti negali. Tai padaryti turi teisę tik konkretūs bendrijos nariai, kuriems namo sklypas būtų padalintas pagal buto plotą“, - sakė R.Gružienė.
Paskui reikėtų parengti dokumentus konkursui ir pagal jo rezultatus samdyti darbams atestuotą statybų firmą. Praplėtus ar įrengus aikštelę tektų gauti teisę ją eksploatuoti - statinį turi priimti komisija.
Anot savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo Algio Gaižučio, gyventojams, kurie vis dėlto įveiks visas biurokratines užkardas ir ryšis praplėsti mašinų stovėjimo vietą, savivaldybė gali padėti - išasfaltuoti parengtus aikštelės pagrindus.
Siūlo užkardas
Savivaldybė pernai patvirtino detalųjį planą per 100 hektarų užimančio kvartalo, kurį riboja Baltijos ir Taikos prospektai, Šilutės plentas bei Debreceno gatvė. 300 tūkst. litų kainavusiame plane numatyta didinti ir rengti naujas mašinų stovėjimo ir vaikų žaidimų aikšteles, sutvarkyti žaliuosius plotus.
Tai buvo pirmasis mėginimas per keletą savivaldybės tarybos kadencijų didinti miegamuosiuose kvartaluose automobilių stovėjimo vietų skaičių.
Tačiau šiemet miesto biudžete tam neskirta lėšų.
Meras Rimantas Taraškevičius sakė, kad deramasi su verslininkais, norinčiais investuoti suplanuotame kvartale, kad šie padarytų keletą projektų daliai teritorijos sutvarkyti.
Anot savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, suplanuotoje Baltijos prospekto kvartalo dalyje gyventojai galėtų įsirengti užkardas ir pasisamdyti apsaugą.
„Keliolikai bendrijų susivienijus, būtų galima kiemų įvažiavimuose pastatyti užkardas, stebėjimo kameras, visai parai pasisamdyti apsaugą. Įvažiuojantis ne vietinis gyventojas prie užkardos turėtų pranešti pas ką atvyko. Apsauga patikrintų. Jei svečias pageidaujamas, jį įleistų į teritoriją. O vietiniai gyventojai įvažiuotų, pasinaudodami specialiais pultais“, - pasakojo G.Pocius.
Jo teigimu, atsirastų vietų ne tik mašinoms statyti, bet ir saugiau būtų gyventi.
Naikins aikštelę
Bendrovė „Rovė“ vietoje privačios automobilių stovėjimo aikštelės Jūrininkų prospekte statysianti dangoraižį, yra įpareigota parengti dar vienos miesto teritorijos - apie 10 hektarų - detalųjį planą, kuriame būtų numatyta praplėsti mašinų stovėjimo vietas ir įrengti naujų žaidimo aikštelių.
Šią teritoriją riboja Jūrininkų prospektas, „Vingio“ prekybos centras bei Laukininkų ir Vingio gatvės.
„Šiemet planuojama užsakyti detalųjį planą teritorijos, kurią riboja Kauno ir Paryžiaus Komunos gatvės, Taikos prospektas bei Šilutės plentas. Čia irgi būtų ieškoma naujų vietų automobiliams, žaidimų aikštelėms“, - sakė savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
Tačiau apie lėšas, skirtas aikštelėms įrengti, niekas nekalba.
Poreikio nežino
Savivaldybė kol kas nėra skaičiavusi, kiek mieste reikia naujų vietų mašinoms laikyti. Kol nėra parengta projektų, neaišku ir kiek pinigų reikia naujoms aikštelėms įrengti ir esančioms plėsti.
Mero nuomone, uostamiestyje reikėtų apie 70 proc. daugiau mašinų stovėjimo aikštelių nei yra įrengta dabar.
R.Taraškevičius pripažino, kad per šešerius jo merystės metus miegamuosiuose kvartaluose prie senų daugiabučių naujų mašinų stovėjimo vietų nepadaryta.
Klaipėdos vadovas mano, kad miegamuosiuose kvartaluose automobilių stovėjimo vietas reikia rengti kooperuojant gyventojų, savivaldybės ir valstybės lėšas.
„Pagal valstybinę Daugiabučių modernizavimo programą 2007-2013 metams daugiabučių namų savininkų bendrijos gali gauti iki 50 proc. paramos iš valstybės ir dar iš savivaldybės ne tik už namo renovaciją, bet ir už aplinkos tvarkymą - mašinų, vaikų žaidimų aikštelių įrengimą ar plėtimą“, - sakė R.Taraškevičius.
Vieta – po žeme
Didžiausia problema mašinų aikšteles įrengti senuosiuose miesto miegamuosiuose kvartaluose. Juose tam trūksta vietos, gyvenamieji namai per arti vienas kito.
Anot mero, ten įrengti naujas mašinų aikšteles labai brangu, tektų „lįsti po žeme“ - statyti požeminius garažus.
Viena automobilio stovėjimo vieta, pavyzdžiui, po M.Mažvydo alėja kainuotų apie 17 tūkst. litų.
