Kainų revoliucija
Deklaruodami rūpestį klientais vieningos ES rinkos politikos ideologai užsimojo ištaisyti tokią “nelygybę”, kaip skirtinguose Senojo žemyno pakraščiuose galiojančios skirtingos automobilių kainos.
Prieš skelbiant naujas ES autoverslo taisykles, praėjusių metų pabaigoje “Reuters” atliko palyginamuosius tyrimus ir konstatavo, jog atskirose vieningos ES rinkos šalyse mašinų kainos skyrėsi net iki 50 proc.
Antai “Peugeot 206” Graikijoje kainavo 9,3 tūkst. eurų, tačiau Danijoje - net 18,8 tūkst. eurų. “Ford Mondeo” Danijoje kainavo 36,4 tūkst. eurų, o Prancūzijoje - tik 19,2 tūkst. eurų. Tiesa, tai nesuteikia preteksto kaltinti gamintojus protekcionizmu, nes didžiausi mažmeninių kainų skirtumai susiformavo dėl skirtingų kiekvienos šalies mokesčių politikos ir pragyvenimo lygio.
Ekspertai prognozuoja, kad plečiantis ES ir įsigaliojant identiškoms “žaidimo” taisyklėms, automobilių kainos įvairiose šalyse pamažu vienodės. Deja, vargu ar mažėjimo kryptimi. Taip atsitikti (t.y. truputėlį sumažėti) turėtų tik sąlyginai turtingose valstybėse, tačiau visose kitose šalyse mašinos greičiausiai šiek tiek brangs. Pavyzdžiui, nurodoma, kad per pastaruosius trejus metus kainos Didžiojoje Britanijoje sumažėjo 15 proc., tačiau Vokietijoje kainos išlieka tokios pat aukštos - maždaug 5 proc. didesnės už Europos vidurkį.
Atkreipiamas dėmesys, jog naujosios autoverslo reguliavimo taisyklės yra labai nepalankios automobilių gamintojams. Pastarieji iš esmės praranda galimybę kontroliuoti dilerius, kurie gauna teisę pirkti ir pardavinėti kokių nori markių automobilius. Kai kas jau pasinaudojo naujomis galimybėmis.
Tarkim, Prancūzijos automobilių prekybos tinklas “Automobil-Eclerc” jau pardavinėja 200 skirtingų įvairių markių modelių su 12-30 proc. nuolaida. Naujosios taisyklės leidžia “Automobil-Eclerc” automobilius pigiau pirkti Belgijoje, todėl juos gali pardavinėti su nuolaida. Ir kitose ES šalyse sparčiai dygsta automobilių prekybos centrai, kuriuose pardavinėjami keli šimtai skirtingų markių automobilių.
Atsivėrusias naujas galimybes išnaudoja netgi Vokietijos užsakymo paštu paslaugų tiekėjas “KarstadtQuelle” - siūlo 10 proc. nuolaidą užsisakantiems naują “Volkswagen Golf” per internetą.
Tačiau toks optimistinis ir vartotojus džiugiai nuteikiantis vaizdas greičiausiai truks neilgai, nes manoma, kad atsiras keletas didelių dilerių, kurie kontroliuos kainas lygiai taip pat, kaip tai iki šiol darė gamintojai. O prekybos centrai, kurie tik perparduoda automobilius, gali greitai pamatyti, koks mažas pelnas jiems tenka tik iš pardavimo, nes didžiąją dalį dilerių pelno duoda remonto darbai. Teigiama, kad apie 20-30 proc. viso pelno uždirbama prekiaujant atsarginėmis detalėmis ir taisant automobilius.
Gali ir brangti
Kauniškės bendrovės “Autotyrimai” direktorius Robertas Cickevičius pastebėjo, jog Lietuva, derėdamasi dėl narystės ES, šioje srityje negavo jokių išskirtinių sąlygų ar pereinamųjų laikotarpių, todėl teoriškai jau po pusmečio permainos turėtų atkeliauti ir į mūsų šalyje dirbančių automobilių gamintojų atstovų salonus.
“Tiesa, kai kurie “teritoriniai” apribojimai vis dėlto egzistuoja. Tarkim, dvejus metus po autoverslo rinkos liberalizavimo, dileriai negalės savo salonų atidaryti svetimose valstybėse. Tačiau kainas vis vien lems besikeičianti mokesčių sistema, augantis pragyvenimo lygis, didėjanti naujų automobilių paklausa, griežtesnė senų mašinų eksploataciją reglamentuojanti tvarka ir kai kurie kiti veiksniai”, - vardijo R.Cickevičius.
Panašiai padėtį vertino “Ford” ir “Mazda” atstovaujančios bendrovės “Vilniaus Vista” rinkodaros projektų vadybininkas Justas Nekrošius. Jo teigimu, gamintojai ir importuotojai jau dabar nutraukia senas atstovavimo Lietuvoje sutartis ir pasirašo naujas, atitinkančias ES keliamus reikalavimus. Iki 2004 m. gegužės 1-osios tai turėtų padaryti visi automobilių pardavėjai.
“Toyota” interesams atstovaujančios kauniškės bendrovės “Autotoja” valdybos primininkas Alvydas Tomas Skėrys prisipažino, jog oficialios pozicijos daugelio numatomų permainų importuotojai dar nėra išdėstę.
“Teoriškai kitais metais visoms ne ES šalyse gaminamoms mašinoms bus taikomas 10 proc. importo muitas. Tačiau teigti, kad japoniški automobiliai tiek pat pabrangs, tikrai negalima. Vienas dalykas - nemažai modelių surenkama Europoje. Antras - “grynakraujus” japoniškus modelius gamintojai teiks šiek tiek mažesnėmis didmeninėmis kainomis, mėgins sumažinti mašinų pristatymo išlaidas bei prašys analogiškos politikos laikytis senuosius savo atstovus. Taip bus bandoma kompensuoti kainų augimą iki neskausmingo dydžio”, - samprotavo A.T.Skėrys.
Kita vertus, kai kurie rinkoje įsitvirtinti siekiantys dileriai lig šiol dirbo su tokiomis nedidelėmis maržomis, kad rezervų kainų didėjimo amortizavimui praktiškai neturi.
“Subaru”, “Suzuki” ir “Daihatsu” siūlančio “Japoniškų automobilių centro” vadovas Vykintas Kezys sakė, kad kol kas neturįs kitų metų kainoraščio, tačiau brangimas neišvengiamas. “Norėčiau susilaikyti nuo tikslių prognozių, tačiau neabejoju, jog japoniškus automobilius įsigijusieji iki kitų metų gegužės laimės daugiau nei tie, kurie analogišką sprendimą priims kitų metų pabaigoje, - teigė V.Kezys. - Kita vertus, gali būti ir atvirkščiai, nes patys importuotojai lig šiol į tokio pobūdžio klausimus negalėjo atsakyti tiksliai”.
Specializacija liks
Kalbinti verslininkai teigė pernelyg nebiją prekybos liberalizavimo, nes imtis šios veiklos galės tik tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys subjektai.
“Prekiauti “DaimlerChrysler” gaminamais automobiliais iš tiesų galės kas tik norės, tačiau su viena sąlyga - jie turės atitikti tam tikrus standartus, pradedant darbuotojų kvalifikacija ir baigiant pardavimo salonų bei servisų įranga. Jei atsiras konkurentų, sugebančių įveikti tikrai aukštai iškeltą reikalavimų kartelę, mes tik džiaugsimės”, - tikino prestižinei markei atstovaujančios bendrovės “Silberauto” direktorius Rimantas Stankevičius.
“Autotojos” vadovas taip pat pastebėjo, kad tam tikrus saugiklius ir kozirius, galinčius padėti prisivilioti klientus į firminius servisus senieji gamintojų atstovai išsaugos.
“Tarkim, Lietuvoje po poros mėnesių pasirodys hibridinis modelis “Toyota Prius”. Rengdamiesi tam, mes jau dabar sudarėme keleto mechanikų ir serviso valdovų apmokymo grafikus bei užsakėme specialios diagnostinės bei remonto įrangos. Suteikti kvalifikuotą pagalbą ir konsultaciją klientui privalu nuo tos akimirkos, kai naujas automobilis atsiranda rinkoje. Mažai tikėtina, kad atsiras norinčiųjų daryti tikrai dideles investicijas ir konkuruoti su įdirbį turinčiais servisais”, - abejojo A.T.Skėrys.
Panašiai kalbėjo ir “Chrysler” automobiliais prekiaujančios įmonės “Chrysler Jeep autocentras” direktorius Marius Budrikis. “Aš pats niekada nepirkčiau automobilio iš prekybos centro, kur įsigyti mašinas siūloma tokia pat tvarka kaip elektrinę bulvių trintuvę ar rezginėlę vaisių. Norėčiau, kad, prispyrus reikalui, galėčiau bet kuriuo paros metu kreiptis į savo pardavėją ir sulaukti kvalifikuotos pagalbos. Kaip tik dėl to mes daug investuojame į moderniausią serviso įrangą ir specialistų mokymus ir kol kas iš tiesų sugebame pasiūlyti daugiau, greičiau ir geriau nei mūsų konkurentai. Sprendžiant iš to, kokius reikalavimus kelia automobilių gamintojai siekiantiesiems pratęsti kontraktus, labai abejoju, ar teisė reprezentuoti garsius gamintojus bus dalijama į kairę ir į dešinę”, - tikino M.Budrikis.
Jis prisipažino, kad neseniai apsilankę vos prieš trejus metus atidarytame ir pavyzdiniu laikytame automobilių salone “Chrysler” vadovai įteikė 40 reikalavimų sąrašą, kuriuos įvykdžius sutartis bus pratęsta. Gamintojai reglamentuoja netgi tokias smulkmenas kaip sienų spalva, baldai, reklamos pateikimas ir t.t.
Detalių tiekimo sąlygos keisis
Būsimuosius verslo aplinkos pasikeitimus analizavęs didžiausios šalyje atsarginių detalių pardavėjos ir remonto paslaugų tiekėjos “Kemi” generalinis direktorius Renaldas Gineika taip pat tvirtino artimiausiu metu nesirengią kėsintis į firminių servisų klientus.
“Mes turėsime teisę prekiauti ir originaliomis pačių naujausių automobilių modelių detalėmis, nes šiuos dalykus reglamentuoja skirtingi teisės aktai.
Tačiau tikrai nemėginsime vilioti, tarkim, “Volkswagen” klientų, kurie turi teisę į garantinį remontą. Teoriškai galima imtis šio verslo, tačiau praktiškai tai padaryti galima tik po labai didelių investicijų.
Be to, naujosios autoverslo reguliavimo taisyklės palies ir tokias kompanijas, kokia šiandien yra “Kemi”, - kaip ir naujų automobilių pardavėjai, mes prarasime išskirtines teises atstovauti atsarginių detalių gamintojams”, - pasakojo R.Gineika.
Tiesa, kalbėdamas apie rinkos liberalizavimą ir vienodų sąlygų sukūrimą, “Kemi” vadovas pastebėjo, jog didieji servisų tinklai greičiausiai išsaugos tam tikrą pranašumą prieš smulkiuosius pardavėjus.
“Bazinės kainos numatytos visiems vienodos, tačiau beveik visi gamintojai taiko skatinimo sistemą, numatančią bonusus už pardavimo apimtis. Natūralu, kad turėdami itin platų atstovybių tinklą mes turime didžiausią klientų skaičių, didžiausius pardavimus ir t.t., todėl galime siūlyti automobilininkams priimtinesnes sąlygas”, - atviravo R.Gineika.
Pašnekovas taip pat prognozavo, kad kitų metų pavasarį dėl įsigaliosiančių europinių muitų sistemos Lietuvoje 3 - 5 proc. brangs Azijos šalyse gaminamos atsarginės detalės ir eksploatacinės medžiagos. Europoje gaminamų detalių kainą lems didėjanti konkurencija ir griežtėjantys reikalavimai kokybei. Dėl pirmojo veiksnio kainos gali šiek tiek sumažėti, o dėl antrojo - kilti.
“Kita vertus, visi šie procesai gana inertiški, todėl radikaliai prekybos sąlygos ir kainų lygis bent jau per pirmuosius metus vargu ar pasikeis. Nebent į Lietuvą labai agresyviai pradėtų skverbtis didieji kaimyninių valstybių servisų tinklai”, - prognozavo “Kemi” generalinis direktorius.
