Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Valentas Bakšys sako suprantantis, kad natrio chloridas augmenijai žalingas, tačiau, jo įsitikinimu, ta žala nėra tokia didelė, kad būtų būtina ieškoti kitų priemonių gatvėms barstyti. V.Bakšys mano, kad kitos išeities Lietuva ir neturi, nes natrio chloridas yra pigiausia ir geriausia sandėliuoti medžiaga. Žinant, kad lėšų sunku rasti net ir tai pigiausiai prekei įsigyti, apie brangesnes neverta nė galvoti.
Specialistas, kurio vadovaujama bendrovė prižiūri Panevėžio miesto gatves, tvirtina: iš natrio chlorido padaryti specialūs mišiniai sandėlyje gali išbūti visus metus. O kita keliams barstyti žiemą naudojama medžiaga – kalio chloridas – greitai supuola ir sukietėja. Pastaroji maišoma su smėliu ir barstoma rečiau, kai susidaro storesnis ledo sluoksnis.
Natrio chloridas pagal sudarytą su tiekėjais sutartį į Panevėžį atvežamas dažniausiai iš Baltarusijos. Kartais jo gaunama ir iš Ukrainos, tik tuomet už gabenimą, pasak V.Bakšio, tenka mokėti daugiau.
Skalda būtų prabanga
Pasiteiravus, ar, sekant Europos valstybėmis, nėra svarstoma galimybė druską pakeisti kuo nors kitu, mažiau kenksmingu augalijai, pašnekovas lyg ir pyktelėjo. Jo teigimu, visoje Lietuvoje būtent natrio chloridas esant slidžiai kelių dangai naudojamas. Be to, jei darbų užsakovui – miesto Savivaldybei ši medžiaga yra tinkama, kodėl „Panevėžio specialus autotransportas“ turėtų ieškoti naujovių.
Specialistas pripažįsta, kad yra ir daugiau būdų, kuriuos naudoja kitos valstybės, prižiūrėti slidžius kelius, tačiau jie labai brangūs. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ant kelių pilama skalda, kad būtų pašiurkštinta slidi danga. Jei tokia skalda būtų naudojama ir pas mus, ją, V.Bakšio tvirtinimu, reikėtų surinkti, išvalyti, o tai kainuotų didžiulius pinigus. Iš kur jų tektų paimti, kai lėšų trūksta net tam pačiam natrio chloridui įsigyti?
Vis dėlto pašnekovas pažymėjo, kad barstyti ant laiptų norima surasti ekologiškesnių, geresnių priemonių.
Nuo praėjusio ketvirtadienio mūsų miesto gatvės jau pradėtos barstyti druska. V.Bakšys džiaugiasi, kad žiema vėlavo, todėl įmonei šiemet pavyks šiaip taip išsiversti su turimais gatvių priežiūros pajėgumais. Per sezoną, anot „Panevėžio specialaus autotransporto“ vadovo, paprastai išbarstoma apie tūkstantį tonų druskos. Kiek tam skiriama pinigų, V.Bakšys nepasakė.
Poveikis neanalizuojamas
Apie natrio chlorido poveikį aplinkai „Sekundė“ teiravosi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente. Šio departamento miesto agentūros inspektorius Alfredas Breivė pripažino, kad natrio chloridas gali kenkti aplinkai, barstant jį gatvėse, tačiau kaip kitaip techniškai išspręsti slidžių gatvių barstymo klausimą, tvirtino nežinąs. Aplinkosaugininkams, pasak pašnekovo, pavesta stebėti aplinką tik prie natrio chlorido sandėliavimo vietos Ramygalos g. Ten ir pernai, ir šiemet nepastebėta, kad žolė būtų nurudavusi ar neaugtų.
Panevėžio aplinkosaugininkai nestebi pakelės medžių būklės. Į dirvožemį nuo kelių patenkančios druskos poveikis neanalizuojamas ir miesto Ekologijos skyriuje. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Panevėžio regiono augalų apsaugos ir karantino punktas to irgi nekontroliuoja.
Ir vis dėlto Lietuvoje kelių priežiūros druskų neigiamą poveikį ekosistemoms nagrinėję Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai informuoja, kad druskos keliuose sukelia automobilių koroziją, deformuoja asfaltbetonio dangą. Be to, teigiama, kad barstomi chloridai teršia pakelėse esantį apsauginės zonos dirvožemį, neigiamai veikia žolę ir medžius. Manoma, kad ankstyvas liepų žiedų kritimas arba šių medžių nepražydėjimas yra būtent kelių barstymo druska pasekmė. Tik ši problema kol kas nesprendžiama.
Nors mūsų šalyje yra užpatentuota nemažai įvairių mažiau kenksmingų želdiniams medžiagų ir jų mišinių, kurie gerai tirpina sniegą bei ledą, jie nenaudojami. Įdomu, kad natrio chloridas neleidžiamas arba nenaudojamas ne tik Skandinavijoje ar Vakarų Europos valstybėse. Skelbiama, kad net Maskvoje, pastebėjus kasmet vis daugiau išdžiūstančių medžių, prieš šešerius metus techninis natrio chloridas pakeistas kietu modifikuotu kalcio, magnio chloridu bei kitomis cheminėmis medžiagomis.
