Specialistai teigia, kad kelių valymui bei barstymui šaltuoju metų periodu užtektų 216 mln. Lt, tačiau valstybė šiemet buvo pajėgi skirti tik 86 mln. Lt. Prognozuojama, kad 2004 m. šiai sričiai papildomai bus skirti dar 5 mln. Lt.
A. Pletas
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) kelių priežiūros skyriaus vedėjo Henriko Jurkuvėno, šių pinigų užtektų kokybiškai prižiūrėti kelius, operatyviai juos valyti bei barstyt. Tuomet sąnaudas iki minimumo galėtų sumažinti ir vežėjai, ir kelininkai.

„Kol kas valstybė nepajėgi kelių priežiūrai skirti reikiamų milijonų, – tikina H. Jurkuvėnas. Tačiau kasmet prie kelių priežiūrai skirto biudžeto prideda po 3–5 mln. Lt.“.

LAKD specialistas teigia, kad šiuo metu kelių priežiūrai skiriama beveik tris kartus mažiau lėšų nei jų reikėtų. Šiais metais kelių valymui bei barstymui numatyti 86 mln. Lt, praėjusiais metais buvo skirta 83 mln. Lt, o 2001 m. kelių priežiūrai iš biudžeto buvo numatyta skirti 79 mln. Lt.

„Dar negalutiniais duomenimis, 2004 m. yra numatyta skirti apie 5 mln. Lt daugiau nei šiemet, – prognozuoja H. Jurkuvėnas. – Nors kasmet pridedama po kelis milijonus, per šį laiko tarpą smarkiai pabrango degalai, darbo jėga, padidėjo transporto išlaidos“.

Pasak specialisto, lėšas būtų galima panaudoti efektyviau, tačiau reikia prižiūrėti visus Lietuvos kelius, o ekonomiškai labiau apsimoka valyti greitkelius nei mažo intensyvumo kelius. „Tokius kelius, kuriais per dieną pravažiuoja nuo 50 iki 100 automobilių, ekonomiškai labai neefektyvu barstyti, tačiau šiuo atveju esame priversti vadovautis ne ekonomine logika, o eismo saugumu, – pasakoja H. Jurkuvėnas. – Vienam automobiliui 1 kilometro dangos priežiūrai magistraliniame kelyje išleidžiame 4 cnt., o mažo intensyvumo kelyje – 26 cnt., todėl tikriausiai suprantama, kodėl mes taip dažnai valome magistrales“.

Kelininkai teigia, kad kelių valymo darbus būtų galima organizuoti efektyviau, jei būtų įdiegta daugiau apie oro sąlygas informuojančių stotelių. Prieš kelerius metus siekiant mažinti kelių valymo sąnaudas, buvo įdiegta speciali kelių oro sąlygų informacinė sistema KOSIS. Šiuo metu sistemą sudaro 38 stotelės, kurios iš visos šalies teritorijos centrinei stočiai perduoda informaciją apie oro sąlygas – apie lietų, šlapdribą, sniegą, apie vėjo kryptį. Tai kelininkams padeda pasirinkti papildus keliams barstyti.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Raimundo Indrulėno, turint tokius duomenis nesunku nustatyti, kada ir kokie krituliai atkeliaus į tam tikrą regioną.„Ši sistema yra ypatingai efektyvi šaltuoju metų laiku, kai labai svarbu žinoti regiono metrologinę padėtį, nes tai padeda planuoti darbus, pasiruošti gamtos netikėtumams, – teigia R. Indrulėnas. – Informacija yra atnaujinama kas kelias valandas, kadangi kelininkai budi nuo 4 val. iki 22 val. vakaro ir gali operatyviai reaguoti į bet kokius gamtos pasikeitimus“.

Pasak R. Indrulėno, taip pat naudojamasi kaimyninių valstybių metrologine informacija – tai padeda prognozuoti situaciją ir imtis reikalingų priemonių. „Tačiau sistema būtų žymiai efektyvesnė, jei visoje Lietuvos teritorijoje būtų įrengta dar 60 oro sąlygas nusakančių įrenginių, – teigia R. Indrulėnas. – Viena tokia stotelė, priklausomai nuo jos techninių parametrų, kainuoja apie 70 tūkst. Lt“.

Specialistas teigia, kad kol kas nepavyks įrengti visų oro sąlygas prognozuojančių aparatų. Per ateinančius trejus metus planuojama įrengti po 6–7 stoteles kasmet.

Atnaujina techniką

H. Jurkuvėnas teigia, kad kelius būtų galima efektyviau prižiūrėti, jei kelininkai būtų pajėgūs įsigyti daugiau kokybiškos technikos. „Regioninės įmonės pačios sprendžia, kokios technikos jiems reikia, – teigia jis. – Tačiau pagrindinis technikos atnaujinimas vyko 1995 m., kuomet sena tarybinė technika buvo pakeista modernesne“.

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Antanas Pletas teigia, kad įmonė kiekvienais metais stengiasi atnaujinti turimą techniką. Šiemet bendrovė įsigijo vieną „Mercedes-Benz“ markės sunkvežimį, sniego valytuvą bei du naujus smėlio ir druskos barstytuvus.

„Šiuo metu naudojamos technikos amžiaus vidurkis yra apie 10 metų. Mūsų parke yra „Iveco“, „Mercedes-Benz“ technikos, – aiškina A. Pletas. – Apie 50 proc. visos technikos sudaro rusiškas transportas, naudojamas smėlio bei druskos barstymui“. A. Pletas tikina, kad artėjant narystei Europos Sąjungoje reikia keisti kai kuriuos darbo principus. „Esame priversti daugiau dėmesio skirti pagrindiniams keliams, nes auga transporto srautai, didėja kelių apkrova, – pasakoja A. Pletas. – Daugiausia dėmesio skiriama kelių atkarpoms Vilnius– Minskas, Vilnius–Lyda, Vilnius–Prienai–Marijampolė, kurios ribojasi su kaimyninių valstybių keliais bei jungiasi į tarptautinius transporto koridorius. Kitos įmonės prižiūri svarbiausius savo regionų kelius“.

Anot A. Pleto, žiemos sezonas įstatymiškai prasideda anksčiau nei kalendorinė žiema, tad kelininkai jau rudens pradžioje būna atnaujinę techniką ir pasiruošę žiemos sezonui. „Pagal išgales stengiamės atnaujinti turimą transporto parką, įsigyti keliams barstyti reikiamų medžiagų – smėlio ir druskos“, – apie pasiruošimą žiemai pasakoja įmonės atstovas.

Žmogaus gyvybė svarbesnė

Nors automobilininkai dažnai kritikuoja kelininkus dėl naudojamos druskos, kuri yra viena svarbiausių automobilių korozijos priežasčių, A. Pletas tikina, kad šiuo atveju svarbesnė žmogaus gyvybė, o ne poveikis automobiliui. „Lietuva neišradinėja dviračio, o naudoja tiek Vakarų Europos valstybėse, tiek Skandinavijoje priimtus kelių priežiūros šaltuoju metų laiku metodus“, – apie keliams barstyti skirtas medžiagas kalba A. Pletas.

Finansavimo problemų spaudžiami kelininkai kaip alternatyvą jų darbui pateikia kai kuriose valstybėse šildomas kelių dangas, kurios automatiškai tirpdiną sniegą bei ledą. Tačiau Lietuvos biudžetui šios technologijos dar per daug brangios.

Specialistai teigia, kad kelių priežiūrai yra naudojamas specialus druskos tirpalas, nes barstyti sausą druską mažiau efektyvu, kadangi dalis jos nuo važiuojamosios dalies nunešama automobilių, dalis nupučiama vėjo, o druskos tirpalas iš karto įsigeria į dangą ir tirpdo ledą.

A. Pletas tikina, kad priklausomai nuo dangos ir oro temperatūros yra pasirenkamas ir mišinys. Jei temperatūra yra iki 15 laipsnių šalčio, tuomet yra purškiamas natrio chloridas, o esant žemesnei temperatūrai efektyvesnis yra kalcio chloridas, kuris tinkamiausias spaudžiant 15–25 laipsnių šaltukui. Jei termometro stulpelis nukrenta dar žemiau – naudojamas smėlio ir druskos mišinys. Druska šiek tiek aptirpina ledą, o smėlis galutinai pragraužia apledėjusį sluoksnį ir pagerina automobilių padangų sukibimą su kelio danga. Keliams barstyti reikalingi papildai paprastai įsigyjami konkurso būdu. Šiuo metu „Vilniaus regiono keliai“ naudoja baltarusišką druską. Paprastai per metus sunaudojama apie 12 tūkst. t druskos bei 15 tūkst. t druskos bei smėlio mišinio.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vežėjai šaukiasi pagalbos – eilėse laukia po 22 valandas (44)

Medininkų pasienio punkte įvažiuojantys iš Baltarusijos pusės vilkikų vairuotojai eilėse...

Kurortai vaduojasi iš statybų chaoso (2)

Palangoje ir kituose kurortuose nebebus galima be leidimo ar derinimo statyti poilsio namelius iki 50...

Eismo sąlygas sunkins krituliai, vėjas, galima lijundra ir plikledis

Trečiadienį prognozuojamos sudėtingos oro sąlygos: numatomas snygis, pereinantis į šlapdribą,...

Vandentiekio avarija Vilniuje dar šalinama (5)

Antradienį Vilniuje, Upės gatvėje netoli Žaliojo tilto , spėjama, dėl šalčio įvykusi...

Nuolatiniai teismai atlyginti žalą dėl duobėtų kelių padiktavo sprendimą (31)

Panevėžio miesto savivaldybė patvirtino tvarką, pagal kurią gyventojams, juridiniams asmenims...

Top naujienos

Prodiuseris atskleidžia LRT transliacijų užkulisius: štai kodėl viskas tiek kainuoja (910)

"Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui kalbant apie „skandalingą informaciją“, kurią...

Išgirdęs tokį kūdikio verksmą – jo nebeužmirši: gydytojai perspėja apie pražūtingą moterų įprotį išduoda ir veidas (19)

„Kūdikis užrėkia tokiu gailiu riksmu, kurį vienąkart išgirdęs gydytojas – niekada...

Konstitucinis Teismas tarė žodį dėl vaiko priežiūros išmokų „lubų“: ką tai reiškia tėvams (12)

Trečiadienį Konstitucinis Teismas priėmė tėvams svarbų sprendimą – vaiko priežiūros...

Ieškomas ginkluotas nusikaltėlis, ant kojų sukeltos didelės policijos pajėgos blokuojamas Joniškis (147)

Šiaulių apskrities policija informuoja, kad ieško su organizuotu nusikalstamumu susijusio asmens,...

Nauja teorija apie „ypatingus“ rusus: skleidžia mitą apie Leningrado blokadą tarp „ypatingųjų“ – ir Putinas (107)

Mokslininkai paneigė teiginius, nuskambėjusius režisierės Eleonoros Lukjanovos filme „Blokados...

Atlyginimų augimas išsikvepia, bet daugelio laukia geras pokytis (152)

Po įspūdingo praėjusių metų spurto Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti, nepaisant to...

Siūlo daugiau išimčių, kada netaikyti „Sodros“ įmokų „grindų“ (12)

Šiemet įvestų „ Sodros “ įmokų „grindų“ konservatorė Gintarė Skaistė siūlo...

Visuomenės veikėjai atskleidė, už kurias iniciatyvas sirgs konferencijoje „Idėja Lietuvai“

Jau kitą ketvirtadienį, vasario 1 dieną, Vilniuje vyks idėjų ir pokyčių konferencija „Idėja...

Medikė Vokietiją iškeitė į Lietuvą ir per metus suprato, ką padarė (108)

Lina Jankauskaitė – viena iš, sutikime, nedaugelio medikų , kurie, priešingai populiariai...

Vokietija sukrėsta: 15-metis motinos akivaizdoje peiliu dūrė aukai į kaklą (58)

Vokietijos policija sulaikė 15-metį moksleivį, kuris įtariamas antradienį peilio dūriu į...