Atidėti nebežada
Prieš kurį laiką žiniasklaidoje pasirodė informacija, kurioje teigiama, kad „e-tolling“ sistemos startas daugiau nebebus atidedamas. Taip „Žinių radijui“ tvirtino susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Jis pabrėžė, kad 2026-aisiais jau būtų renkami mokesčiai.
Susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas, „Delfi“ kalbėdamas atsargiau, tikino, kad šiuo metu tiek Susisiekimo ministerijoje, tiek ir AB „Via Lietuva“ dedamos visos pastangos, kad minėtas terminas daugiau nebūtų atidedamas.
„Siekiant sklandaus „e-tolling“ sistemos įdiegimo būtina išspręsti klausimą, susijusį su sistemos viešaisiais pirkimais. Tikimasi, kad tai bus padaryta jau šių metų pavasarį“, – sakė jis.
Viceministras patikslino, kad lengvųjų transporto priemonių vairuotojų šis pokytis nepaveiks.
„Paslėptų ar naujų mokesčių nebus. Tai reiškia, kad lengvųjų automobilių vairuotojams, keliaujantiems kasdien ar savaitgaliais, niekas nesikeis – jie nebus įtraukti į šią sistemą.
Naujoji sistema orientuota į sunkiasvorius automobilius ir krovininį transportą, kuris važiuoja valstybinės reikšmės mokamais keliais. Tad mokestis bus taikomas tik toms transporto priemonėms, kurios sukelia didesnę žalą keliams ir infrastruktūrai“, – sakė jis.

Naujoji „e-tolling“ sistema pakeis dabartinę vinječių sistemą.
„Su naujosios sistemos startu vinjetės bus visiškai panaikintos. Vairuotojams nebereikės iš anksto pirkti vinječių tam tikram laikotarpiui. Vietoje to, mokestis bus skaičiuojamas pagal realiai nuvažiuotą atstumą mokamais keliais.
„E-tolling“ sistema leis efektyviau rinkti mokesčius už kelių naudojimą, užtikrins teisingumą tarp naudotojų ir padės geriau finansuoti kelių infrastruktūrą. Be to, sumažės administracinė našta, nes vairuotojams nebereikės rūpintis vinječių pirkimu ir jų galiojimo tikrinimu“, – laukiančius pokyčius aiškino R. Žiobakas.
Daugės mokamų kelių
Visgi greičiausiai bus praplėstas ir apmokestinamų kelių tinklas. Šiuo metu yra apmokestinti magistraliniai keliai, iš viso tai siekia apie 1700 km.
„Siekiant gerinti kelių infrastruktūrą ir reguliuoti transporto srautus, nagrinėjamos galimybės praplėsti apmokestinamų kelių tinklą papildomai apmokestinant kai kuriuos valstybinės reikšmės krašto kelius, nes pastebima aiški tendencija, kad sunkiasvoris transportas, norėdamas išvengti papildomų kaštų, dažnai renkasi važiuoti krašto keliais ir taip išvengia apmokestinimo.
Tai nėra adekvatu ir teisinga, nes krašto keliai apkraunami maksimaliai, o jų būklė sparčiai blogėja“, – sakė viceministras.
Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad įdiegus „e-tolling“ sistemą surenkamų mokesčių suma padidės, palyginti su dabartine vinječių sistema.
„Preliminariai prognozuojama, kad surenkamos pajamos iš kelių mokesčių gali padidėti apie 20–30 proc. lyginant su dabartiniu lygiu.
Šiuo metu iš vinječių surenkama apie 60–70 mln. eurų per metus. Įdiegus „e-tolling“ sistemą, šis skaičius gali išaugti iki 100 mln. eurų per metus, priklausomai nuo eismo intensyvumo ir galutinio apmokestinamų kelių tinklo dydžio. Didesnės pajamos leis gerinti šalies kelių būklę, užtikrinti tinkamą infrastruktūros priežiūrą, ilgainiui didesnes lėšas bus galima nukreipti ir kelių plėtrai“, – teigė R. Žiobakas.

Projektą lydi ginčai
Lietuvoje „e-tolling“ sistemą planuota įvesti nuo 2024 metų vidurio, tačiau projektas iki numatyto laiko negalėjo būti įgyvendintas.
2023 m. gruodį Seimas priėmė sprendimą pavėlinti „e-tolling“ sistemos startą iki 2025 m. sausio 1 d.
Šis sprendimas buvo priimtas dėl prasidėjusio teisminio proceso, nes vieną iš konkurse dalyvavusių bendrovių – Čekijos įmonė „TollNet a. s.“ iškėlė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti „Via Lietuva“ sprendimą, kad konkursą laimėjo Vilniaus bendrovė „ProIT“, nes pastaroji įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, skelbė Elta.
Bylą pirmąja instancija nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas atmetė šį ieškinį. O 2024 m. gruodį pakartotinai bylą nagrinėjęs Apeliacinis teismas pranešė, kad nėra pagrindo panaikinti konkurso laimėtojos statuso.