Norą žiemą važinėti švariomis gatvėmis jie lygina su iššūkiu pačiai gamtai. Jei žiemą yra tekę lankytis Vakarų Europos šalyse, tikriausiai pastebėjote ant žemės pribertų smulkių skaldos gabaliukų. Būtent jie, o ne druska ar smėlis, kai kuriuose miestuose padeda gatves ir šaligatvius padaryti ne tokius slidžius. Tai ypač populiaru Skandinavijos šalyse.
„Jau antrą žiemą gyvenu šiaurės Norvegijoje, slidinėjimo kurorte, kur sniego iškrenta tikrai ne tiek, kiek Lietuvoje. Dar nė karto nesu mačiusi, kad druską su smėliu ar druskos tirpalą piltų, kai slidu (t.y. 5-6 mėn. per metus). Visada barsto tik skaldą ir jokių duobių, kai sniegas nutirpsta“, – įspūdžiais dalijosi vienos interneto svetainės lankytoja.
Vilnietis Robertas pasakojo skaldele pabarstytų šaligatvių matęs Estijoje: „Slidinėjimo kurorte Otepää lankiausi vidury žiemos, kai sniegu, atrodo, buvo užverstas visas miestelis. Tačiau niekur nemačiau tokios pliurzės, kokia būna Lietuvoje. Sniegas buvo baltutis, lyg Kalėdų atvirutėse. Eiti suplūktu sniegu buvo malonu, lengva ir neslidu.“
Prieš keletą metų granitinė skaldelė buvo barstoma Palangoje. Vietos komunalininkai tuo metu žurnalistams džiaugėsi, kad smulkutė skalda nelimpa prie batų, krentant temperatūrai įšąla į ledą ir esą nereikia skubiai barstyti šaligatvių, jos neprinešama į patalpas, pavasarį miesto nekamuoja dulkės, o skaldelę galima surinkti ir naudoti kitą sezoną.
Kenkia gamtai, tiltams ir mašinoms
Dar 2006-aisiais, artėjant žiemai, Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes ir Lietuvos automobilių kelių direkciją (LKAD), kad sniegui bei ledui būtų naudojama kuo mažiau valgomosios druskos.
Per žiemą šalyje esą sunaudojama apie 140 tūkst. t druskos ir jos mišinių su smėliu, o 1 kv. m pagrindinių gatvių ir kelių jo tenka iki 25 kg. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, metais anksčiau vien Vilniuje buvo išberta bemaž 16 tūkst. kub. m smėlio ir druskos mišinio, per 14 tūkst. tonų druskos. Kaune šią žiemą jau išberta per 1 tūkst. t druskos.
Druska ne tik pigi (16 kartų pigesnė už kalcio chloridą ir 7 kartus – už magnio chloridą), bet ir greitai ištirpdo sniegą bei ledą. Tačiau aplinkosaugininkai priminė žalą augalams, vandens telkinių teršimą. Jie sniegui ir ledui tirpdyti siūlė rinktis silvinitus, magnio chloridą, karbamidą, kalio acetatą, kalcio nitratą, amonio hidrofosfatą. Bet ministerija pripažino, kad kai kurios iš šių medžiagų veikia lėčiau už druską, kitos yra gerokai brangesnės. Kartu ji priminė, esą skandinavai apskritai nenaudoja chemikalų, o renkasi skaldelę, karštą vandenį, pakaitintą smėlį.
Esą net Maskvoje, pastebėjus kasmet vis daugiau išdžiūstančių medžių, prieš keletą metų techninis natrio chloridas (NaCl – valgomoji druska) buvo pakeistas kietu modifikuotu kalcio, magnio chloridu, kitomis cheminėmis medžiagomis.
Teigiama, esą druskos teršia pakelių dirvožemį, paviršinius vandenis, turi neigiamos įtakos ir žolei, ir medžiams. Dėl druskų esą susilpnėja šaknys, lėtėja augimas, užpuola įvairios ligos, ima kristi spygliai ir žiedai ar jie visai neišsiskleidžia. Po žiemos sniego tirpsmo vandenyje druskos esą gali susikaupti iki 13,6 tūkst. mg/l. Be to, druskos esą sukelia automobilių metalinių dalių, gelžbetoninių konstrukcijų (tiltų, tunelių ir kt.) koroziją; skatina cemento-betoninių konstrukcijų irimą; asfaltbetonio dangos deformacijas.
Nei skaldelė, nei cukraus tirpalas nepasiteisino
Vilniaus gatves valančios bendrovės „Grinda“ vadovo pavaduotojas Gediminas Bernadišius tvirtino, jog naudoti skaldelę atsieitų kur kas brangiau. Ją esą bandyta barstyti Gedimino prospekte, tačiau eksperimentas baigėsi nesėkmingai, mat smulkūs skaldos gabaliukai sukrito į plyšius tarp grindinio akmenų.
Prieš kurį laiką komunalininkai ant tiltų ir kitur išbandė kitą medžiagą – cukraus tirpalą, bet jis esą irgi nepasiteisino. „Šita melasa, kaip mes tirpalą vadiname, ekologiškai mažiau kenksminga, bet kokius 10 kartų brangesnė“, – DELFI sakė pašnekovas.
Anot G. Bernadišiaus, skaldelė pareikalautų gerokai daugiau lėšų, nes ją tektų importuoti, o atėjus pavasariui surinkti iš gatvių.
Lietuviški akmenys prieš sniegą būtų bejėgiai
Su šiais argumentais sutiko ir LKAD Kelių priežiūros skyrius vedėjas Henrikas Jurkuvėnas. Skandinavams esą paprasta naudoti skaldelę, nes jie „ant akmens gyvena“. Lietuviški lauko akmenys esą tam netiktų – reikia tvirto granito, o dolomitinė uoliena per minkšta, susmulkinta ji imtų trupėti ir tirpti, taigi „būtų blogiau už smėlį“. Be to, skaldelė turi būti kokybiška, išplauta ir kruopščiai išdžiovinta.
Tona druskos kainuoja apie 150 Lt. Skaldelė esanti pigesnė, bet jos reikia kur kas daugiau. Anot DELFI pašnekovo, kilogramo skaldelės pakaktų gal tik 1 kv. m, o druskos - 50 kv. m ploto, papildomai kainuotų akmenukų surinkimas.
„Įmanoma viskas, bet esminis matas yra ekonomiškumas ir efektyvumas. Arba ekologija ir efektyvumas, – kalbėjo H. Jurkuvėnas. – Skaldelę naudoja palyginti nedaug šalių, vadinasi, ji nėra panacėja. Kas turi daug akmens, pasigamina pigios skaldelės, gali naudoti. Skandinavams ji pigesnė nei smėlis. Skaldelė nėra blogai, bet ir nėra ir nieko ypatingai gero. Be to, ją pavasarį reikia surinkti. Jei skaldos gabaliukai patenka į kanalizaciją, būna blogiau už smėlį ar purvą, nes jie ima kauptis vamzdynuose.“
Specialisto teigimu, ne vienoje užsienio šalyje sniegui ir ledui tirpdyti naudojami vienokios ar kitokios druskos mišiniai. Padangoms jie esą nekenkia, apavui taip pat nedaro didelės žalos.
„Batams kenkia ne druska, o drėgmė. Tačiau ji neišvengiama, jei norime ištirpdyti sniegą“, – atremdamas dažnai skambančius skundus dėl baltomis dėmėmis išmargintos avalynės tikino H. Jurkuvėnas.
Užmiesčio kelius gelbėti nuo sniego paprasčiausia jį stumiant į kelkraštį. Miestuose tai daryti sudėtinga, todėl čia sniegas dažniau tirpdomas.
Paklaustas, koks būdas būtų efektyviausias kovoti su sniegu gatvėse, jei nereikėtų galvoti apie pinigus, LKAD atstovas paminėjo didelį šilumos kiekį.
„Tai yra diskusija, kaip nugalėti gamtą, kaip vien panorėjus, neatsižvelgiant į gamtos jėgas ir aplinkybes, susikurti patogias eismo sąlygas, – samprotavo pašnekovas. – Ar mes esame pajėgūs mokėti už judėjimo patogumą, susisiekimą, gatvių švarumą? Galima visą sniegą išvežti, yra daug specialių automobilių ir krautuvų. Antai japonai surenka sniegą ir tirpdo, o paskui vandenį pila į jūrą. Visas pasaulis dešimtmečius galvoja, kaip efektyviau įveikti sniegą gatvėse. Bet net didžiausiose šalyse, jei tik gausiau pasninga, susidaro problema. Šiemet Vakarų Europą užvertė sniegas ir kilo skandalas. Baltarusiai vienu metu mums net nekrovė druskos, nes vokiečiai paprašė ir pažadėjo sumokėti didelius pinigus.“
