Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinai pareigas einantis direktorius Vitalijus Andrejevas DELFI pasakojo, kad pirmas konkursas jau paskelbtas, todėl tikimasi jau liepą pasirašyti sutartį ir šiemet pradėti darbus.

Nors kai kuriuos papiktino, kad konkurse numatyta rekonstruoti 16,00–16,87 km ir 17,57–20,90 km, 16,87–17,57 km ir 20,90–21,81 ruoželius, direktorius patikino, kad bus rekonstruotas visas 5,5 kilometrų ruožas.

„Tie ruožiukai yra taip suskirstyti, nes tarp jų bus du statiniai – dviejų lygių sankryžos ir viena dviejų lygių pėsčiųjų perėja, todėl ir aiškiai nurodome bei detalizuojame, kur kas turi atsirasti. Šiame ruože planuojamas 2+2 eismo juostų kelias, todėl tai pakankamai rimtas ir didelis projektas“, – sako jis.

Šio ruožo sutvarkymu norima užtikrinti tąsą nuo Vilniaus, o jau nuo 21,5 km prasidės 2+1 eismo juostų kelias, kurį planuojama tvarkyti vėliau.

V. Andrejevas tikina, kad toks 3 eismo juostų kelias yra saugus, o įrengti 4 eismo juostų kelio visoje atkarpoje nėra poreikio: „Toje dalyje nuo 21,50 km intensyvumas siekia 5000 automobilių per parą, kai, pavyzdžiui, kelyje „Via Baltica“ – keliolika tūkstančių automobilių per parą.
Vilnius-Utena

Ankstesniame PPP (valdžios ir privataus subjekto partnerystės) projekte buvo numatytas 1+1 eismo juostų kelias, tačiau mes apsisprendėme dėl 3 eismo juostų, nes matome Vilniaus miesto plėtros perspektyvas, aplinkinių teritorijų apgyvendinimą ir fiksuojame didžiulę gyvenamųjų namų plėtrą.

Taigi esame pasiruošę didesniam intensyvumui, numatome, kad jis gali augti 3 kartus, ir to nebijome. Tai yra optimalus, į ateitį numatytas projektas. Trečia eismo juosta leis tam tikroje atkarpoje saugiau apsilenkti, tačiau neleis išvažiuoti į priešpriešinį eismą. Tai labai svarbu, nes didžioji dauguma priešpriešinių susidūrimų lemia sunkius sužalojimus arba mirtis, kurių norime išvengti.“

Vyks etapais

Šiuo metu numatyta rekonstrukciją vykdyti etapais.

„Nuo 16 km iki 21,5 mazgo, kur prasideda 108 kelias rengiame 4 juostų kelią, nes didžiausias intensyvumas yra ties Vilniumi, o kuo toliau važiuojame, tuo jis mažėja.

Pagal tai ir planuojame tvarkymo prioritetus. Kadangi paskutinioji atkarpa yra pačiame Utenos mieste, numatyta ją praplatinti iki 2+2 eismo juostų“, – pažymėjo V. Andrejevas.

Jis pasakojo, kad viso kelio rekonstruoti iškart neketinama, kad pasiskirstytų valstybės lėšos: „Viskas išdėliota laike per 5 metus, kad valstybei tai nebūtų nepakeliama našta. Be to, mes nuosekliai lyginame prioritetus, tarkime, tas ruožas nuo Vilniaus iki 21,5 km yra lygiai tiek pat svarbus kaip ir kelias ties Kaunu, kurį taip pat ruošiamės tvarkyti, o jau nuo 21,5 km – mažiau svarbus, jo intensyvumas krenta perpus.

Dėl to šiandien jis ne toks mums aktualus. Taip, jis aktualus perspektyvine ir saugumo prasme, tačiau mes Lietuvoje ir taip turime labai daug projektų, todėl turime skaidyti ruožais. Stengiamės pasirinkti homogeniškus ruožus intensyvumo prasme ar pagal būklę.
Vilnius-Utena

Pavyzdžiui, nuo Vilniaus iki Klaipėdos kelią ne vienu kartu tvarkome, o tuos ruožus, kurie yra blogi, Islandijos plente ties Kaunu nustatėme, kad ten trūksta pralaidumo, todėl dabar tvarkome ten“, – pasakojo jis.

Viso kelio rekonstrukcijai planuojama skirti apie 120 mln. eurų. Pirmajam etapui numatyta skirti apie 25 mln. eurų, bet direkcija tikisi gauti geresnės kainos pasiūlymą.

Kelias bus tvarkomas panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas.

Vitalijus Andrejevas pažymėjo, kad bus klojama įprasta asfaltbetonio danga, o ne cementbetonio, kokia yra dabar.

„Betoniniai keliai iš tiesų nėra blogi, juos savo automagistralėse turi ir Vokietija, ir Lenkija, nes kai yra didelis intenstyvumas tokie keliai nepatiria lokalių deformacijų, nesiformuoja provėžos.

Tačiau šis kelias buvo įrengtas 1985 m. pagal visai kitokias technologijas, cementas buvo visiškai kitoks, todėl jis neatitiko mūsų klimatinių sąlygų.

Dabar turime aukšto tamprumo modelio asfaltus, kurie gali konkuruoti su betoniniais, jie mažina triukšmą, geriau drenuoja vandenį, t. y. turi savybių, kurių neturi betonas“, – sakė jis.

Kelias minimas „MB Baltic“ byloje

Apie garsiojo cementbetonio dangos Vilnius–Utena kelio rekonstrukcijos būtinybę kalbėta jau seniai.

Dar praėjusios A. Butkevičiaus vyriausybės metu buvo nuspręsta kelią rekonstruoti koncesijos būdu, t. y. valdžios ir privataus subjekto partneryste (PPP), kai darbus atliktų viešąjį konkursą laimėjusi privati įmonė.

Svarbu paminėti, kad projektas linksniuojamas ir politinės korupcijos skandale. Nutarimas dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos minimas kaip vienas įtakos pirkimo objektų buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir koncerno „MG Baltic“ byloje.
Kelio Vilnius-Utena remontas

2015 m. po ilgų diskusijų projektui pritarė Seimas. Tada už koncesiją, kuria valstybė neturėtų prisiimti ne didesnius nei 169,3 mln. eurų turtinius įsipareigojimus, balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 20 parlamentarų. Pažymėtina, kad galutinai balsuojant dėl Seimo nutarimo dauguma Liberalų sąjūdžio frakcijos narių susilaikė.

Neoficialiais duomenimis galėjo būti, kad Liberalų sąjūdis prieštaravo dėl to, kad „MG Baltic“ jau tada suprato, jog projektas atiteks konkurentams – bendrovei „Panevėžio keliai“.

Tuo metu per balsavimą partijos narys K. Glaveckas kalbėjo: „Jis (projektas – DELFI) labai neskaniai kvepia. Tie pinigai, kurie įrašyti ir kurie iš esmės buvo įtraukti į pirminį biudžeto varianto 11 straipsnį, kur numatyta 150 mln. eurų valstybės turtinių įsipareigojimų dėl PPP, privačių objektų statybos, iš tikro nepagrįsti jokiais ekonominiais skaičiavimais arba tie skaičiavimai yra baisingai išpūsti. Jeigu tai būtų naujo kelio statyba, tai ji kainuotų daug pigiau negu dabar seno kelio rekonstrukcija.“

Tačiau, kaip rašė BNS, 2016 m. gale naujoji Vyriausybė iš naujo įvertino projektą ir 2017 m. gegužę Susisiekimo ministerija pasiūlė Kelių direkcijai kelią rekonstruoti ruožais, naudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (179)