Kaimynams atsisakius susitarti, medikė tikina buvusi priversta kreiptis į teismą. Nuo tada gretimų namų gyventojai bylinėjasi jau beveik gerą dešimtmetį, per tą laiką buvo 60 teismo posėdžių, kaunietė kreipėsi į visas įmanomas institucijas, kiekvienais metais į Kauno merą, į Kauno apskritį, Teisingumo ministeriją, 5 kartus į prezidentą, tačiau rezultatas tas pats – tvoros stovi kaip stovėjusios.
Valdininkai prieš penkerius metus poniai Aušrai net siūlė įsirengti keltuvą automobiliui į garažą. Moteris stebisi kodėl ne funikulierių, juk garažas yra net dešimčia metrų aukščiau nei šalia esanti gatvė.
Ponia Aušra tikina, kad šiuo keliu ji važinėjo visą gyvenimą, mat jį dar Smetonos laikais nusipirkęs namą nutiesė jos senelis. Tačiau gretimų namų kaimynai sako, kad tai yra netiesa. Nepaisant to, kad, pagal sovietiniais laikasi darytus brėžinius, medikė lyg ir turi įvažiavimą į savo sklypą. Tačiau Šančių močiutės labiau pasitiki Smetonos laikų brėžiniu, pagal kurį poniai Aušrai Kučinovienei niekada nebuvo privažiavimo iki savo garažo, be to, ji esą gali pasidaryti privažiavimą iš kitos gatvės.
Tačiau ponia Aušra tikina, kad jei turėtų kitą įvažiavimą į savo sklypą, tai juo ir važinėtų, tačiau jo nėra, ir dabar medikė gyvena kaip gandralizdyje, iki savo sklypo ji gali nebent atskristi arba užlipti siaurais laipteliais.
Jos kaimynai, užsitvėrę ir kelią žemėmis užvertę, tikina, kad taip pasielgė dėl to, kad net kelios statybų ekspertizės pripažino, kad pro kalno šlaite pastatytą namą vingiuojantis kelias yra nesaugus, todėl jie ir patys automobilius stato ne garažuose, bet palieka gatvėje.
Namo savininkės Adelės Palaimienės dukra Rita tikina, kad kelią įrengė jų tėvas, jį išasfaltavo ir sovietiniais laikais leido naudotis poniai Aušrai, tačiau atgimimo laikais kaimynai sklypą bandė nusipirkti, ir jis dabar esą priklauso jiems.
Tiesa, namo savininkės dukra ponia Rita iš pradžių tikinusi, kad visas sklypas priklauso jiems, vėliau jau aiškino, kad „žemė neišpirkta, sklypas yra, jo statusas yra miesto fondinė žemė, todėl pretenzijas galėtų reikšti valstybė”.
Tačiau valstybine žeme dažniausiai, jei nėra numatyta kitaip, naudotis gali visi ir nemokamai. Juolab, kad ir tvoros, kaip paaiškėjo, registre nėra. Be to, yra ir teismo nutartis nugriauti dalį tvoros, pastatytos ant valstybės žemės.
Medikė, turinti keturis sūnus, sako, kad pirma mintis buvo pačiai išversti kelią užtvėrusius vartus, tačiau vėliau persigalvoję. Moteris pritaria sūnui, kad teismais Lietuvoje negalima pasitikėti, mat per 10 metų problema taip ir nebuvo išspręsta nei į vieną, nei į kitą pusę.
Ponia Aušra pritaria ir vilniečiui verslininkui Milvydui Juškauskui, savo iniciatyva atlaisvinusiam kelią iki savo nuosavybės: „aš tam žmogui norėčiau palinkėti sėkmės ir sveikatos“.
Taip pat laidoje jau anksčiau rodytos „vilnietiškos“ tvoros istorijos priešistorė ir atgimęs “vabalas”. Na… “Volkswagen Beetle”.
„Keliai. Mašinos. Žmonės.“ sekmadienį 17.00 val. ir ketvirtadienį 23.25 val. per LTV.
