aA
Per pastaruosius metus nemažai kalbėta apie permainas antroje didžiausioje šalies bendrovėje. Nors jos vadovybė giriasi naujovėmis ir rezultatais, tačiau darbuotojai perspėja apie iškilusias grėsmes keleivių ir darbuotojų saugumui.
© DELFI / Karolina Pansevič

Vos Rokas Masiulis tapo susisiekimo ministru, ministerijos valdomų „Lietuvos geležinkelių“ generaliniu direktoriumi paskirtas buvęs ministro pavaldinys ir įpėdinis „Klaipėdos naftos“ vadovo poste Mantas Bartuška. Pradėjęs eiti naujas pareigas jis sakė:

„Laukia didelis darbas ir ta situacija, kuri yra „Lietuvos geležinkeliuose“, šiandien yra taisytina ir tikiu, kad mes savo darbu galime pakeisti situaciją, pakeisti „Lietuvos geležinkelius“, kad tai būtų skaidri, aiškiais principais valdoma bendrovė ir neštų naudą valstybei.“

Per 2017 m. situacija antroje didžiausioje Lietuvos bendrovėje iš tiesų pasikeitė: ji pradėjo viešinti daugelį anksčiau slėptų duomenų apie viešuosius pirkimus, neskaidriai skirstytą paramą, keleiviams pasiūlė patogesnių susisiekimo maršrutų, susitaikė su „Orlen Lietuva“ ir kt.

Kita vertus, pernai „Lietuvos geležinkeliams“ teko sumokėti 28 mln. Eur baudą dėl išardytų bėgių ruožo į Latviją, persitvarkyti, atleisti dalį darbuotojų.

Šiemet kovo 5 d. po traukiniu žuvo du įmonės darbuotojai, o likusieji ėmė vis garsiau kalbėti apie nesaugumą klientams ir darbuotojams. Bendrovės administracija tokius nuogąstavimus vadina nepagrįstais. Darbuotojų skaičiaus sumažinimas esą neturėjo įtakos darbuotojų žūčiai ir saugumo nesumažino.

Kad tik nenuriedėtų traukinys

Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika DELFI pasakojo, kad vykdydama permainas „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė tariasi su profesinių sąjungų atstovais. Tačiau, jo nuomone, 1,5 tūkst. sumažėjęs įmonių darbuotojų skaičius ir darbuotojų žūtis kelia abejonių, ar dėl permainų nenukentėjo geležinkelių eismo ir pačių darbuotojų saugumas.

Vilius Ligeika
Vilius Ligeika
© DELFI / Augustas Didžgalvis

„Pernai susitikinėjome, kalbėjome su administracija ir darbuotojais. Įrodinėjome, kad reikia įvertinti kiekvienos darbo vietos reikalingumą. Pagrindinis mūsų reikalavimas buvo, kad mažinant jų skaičių nebūtų pažeistas eismo ir darbo saugumas.

Keitėsi didelė dalis bendrovės administracijos darbuotojų, dalis specialistų iš geležinkelių išėjo, atėjo darbuotojai, kurie anksčiau geležinkeliuose nedirbo. Prasidėjo reforma ir turbūt nebuvo atsižvelgta į geležinkelių specifiką.

Suprantu, yra ES reikalavimai, permainas patvirtino Vyriausybė, valdyba. Tačiau ar tikrai darome taip, kad geležinkeliuose būtų tvarka ir nepradėtų traukiniai kritinėti? Tikino, kad viską skaičiuoja įvertina, bet jau tada sakėme – iki pirmo karto. Juk jei nebūtų nieko nutikę, visiems atrodytų, kad viskas gerai,“ – kalbėjo pirmininkas.

Anot jo, buvo bandyta vadovybę įtikinti, kad reforma daroma per daug radikaliai. Jos trūkumai anksčiau ar vėliau turėję išlįsti, tik niekas neprognozavo, kad taip skausmingai.

„Jie darė savo darbus, derėjosi ir su mumis, važinėjome į susitikimus su darbuotojais, o jie jau tada kėlė klausimus ir dėl tų pačių sniego valymo darbų. Tai buvo pirmas klausimas, kai buvo nuspręsta dalį darbuotojų perkelti į „Geležinkelių tiesimo centrą“. Sakė, būkite ramūs, žiema dar toli, bus konkursai bėgių valymui, laimėjusios įmonės valys, padėsim valyti.

Meistrijos, kurios atlikdavo kelių priežiūros funkciją, valymą ir kt. darbuotojų neteko, o tiesioginės bėgių priežiūros ir visos kitos pajėgos sumažėjo“, – aiškino V. Ligeika.

Jis pripažino, kad daug darbuotojų praėjusiais metais išėjo patys, kai išgirdo apie būsimas reformas ir kai sulaukė pasiūlymo gauti iki 8 algų dydžio išeitines išmokas.

„Taip darbuotojai jas ir „nusipirko“. Pagalvojo, velnias čia dedasi geležinkeliuose paėmė 8 išeitines ir išėjo iš darbo. Ta velniška dvasia ir dabar dar skraido tarp darbuotojų. Šiemet pradėtas dar kitas reformų etapas, kai bus įgyvendinami ES reikalavimai, kuriems jau pritarta.

Darbuotojai nemato prasmės geležinkeliuose. Netenkame jų, o kai tokie nedideli atlyginimai, pasikviesti naujų sudėtinga“, – svarstė pašnekovas.

Jo nuomone, nelaimingas atsitikimas, kai žuvo du darbuotojai tik patvirtina nuogąstavimus, kad atleista per daug darbuotojų, o likusiems darbo sąlygos nesaugios. Esą kai kuriose vietose vietoje 8 buvusių darbuotojų likę 3: „Taip, sumažėjus kelio priežiūros darbuotojų, sumažėjo saugumo.“

Šiemet žūsta dvigubai daugiau

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas atsargiai vertino nelaimingą atsitikimą „Lietuvos geležinkeliuose“, tačiau konstatavo, kad šiemet darbe žūsta dvigubai daugiau darbuotojų nei ankstesniais metais.

„Kol kas komentuoti, kokios įvykio priežastys, būtų kiek per anksti. Tyrimas tik pradėtas. Vadovaujantis įstatymu, tai yra laikoma geležinkelių transporto eismo įvykiu. Tačiau kai žūsta darbuotojai, tokius įvykius tiria ir VDI. Tokio tyrimu siekiama nustatyti, ar nebuvo kokių nors darbo saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų, lėmusių nelaimingą atsitikimą“, – komentavo vedėjas.

Paklaustas, kokia gresia atsakomybė tiems, dėl kurių kaltės darbe žuvo du žmonės, jis paaiškino, kad tai priklausys nuo tyrimų rezultatų.

Mantas Bartuška
Mantas Bartuška
© DELFI / Domantas Pipas

„Yra kelios atsakomybės rūšys. Pirma, VDI tiria įvykius darbe dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai arba jis žuvo. Dėl tokių įvykių pradedamas ir ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Abiejų tyrimų tikslai labai skirtingi. VDI tyrimo tikslas yra nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis ir numatyti prevencines priemones, kad ateityje tai nepasikartotų. Ikiteisminio tyrimo tikslas – nustatyti kaltus asmenis ir juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – paaiškino S. Balčiūnas.

Anot jo, nustačius darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, pati švelniausia būtų administracinė atsakomybė – darbdaviui atstovaujančiam asmeniui būtų skirta administracinė bauda. Tačiau pati bendrovė gali būti perkelta į aukštesnės rizikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę.

Tai reiškia, kad šios rūšies draudimo įmoka „Lietuvos geležinkeliams“ padidėtų nuo 0,2 proc. iki 0,4 proc. Bendrovė turi 7,3 tūkst. darbuotojų, kurių vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis yra 1 171 Eur. Taigi bendrovės išlaidos didesniam draudimui už visus darbuotojus padidėtų apie 0,2 mln. Eur.

Kelia klausimus dėl permainų „Lietuvos geležinkeliuose“: darbo neteko tūkstančiai
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Taip pat yra civilinė atsakomybė. Nukentėjusių asmenų artimieji galėtų kreiptis į teismą, jeigu būtų nustatyta, kad darbdavys neįgyvendino teisės aktų reikalavimų. Atsirastų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Tai būtų sumos, kurių nepadengtų įstatyme nustatytos draudimo išmokos.

Galiausia, jei būtų nustatyta, kad konkretaus darbuotojo veiksmai ar neveikimas lėmė darbuotojų žūtį, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – nurodė VDI atstovas.

Jis atkreipė dėmesį ir į liūdną šių metų statistiką. 2018 m. iki kovo 5 darbo vietoje jau žuvo 12 asmenų. Tai yra dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ar užpernai. Dalis žūčių, kaip ir pastarasis įvykis „Lietuvos geležinkeliuose“, yra susiję su eismo įvykiais.

„Visi kiti nelaimingi atsitikimai darbe nesusiję su eismu. Priežastys labai įvairios. Tačiau viena iš pagrindinių priežasčių – tai yra tam tikras darbdavio ar tų darbdavių, kurių darbuotojai žuvo, kompetencijos stoka. Aiškiai matosi, kad numatytos technologijos arba darbų atlikimo metodai nebuvo tokie, kad tikrai garantuotų saugų darbą“, – apibendrino S. Balčiūnas.

Dabar neteisinga ieškoti kaltų

„Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento atstovas Tadas Valančius tikino, kad eismo ir darbuotojų sauga visoje įmonių grupėje yra pats svarbiausias prioritetas. Esą čia nėra ir negali būti jokių kitokių interpretacijų, kompromisų ar išimčių.

„Kad ir kokie struktūriniai pokyčiai įmonių grupėje būtų vykdomi – besąlygiškai tai daroma taip, kad eismo ir darbų saugumas būtų gerinamas arba išliktų to paties lygio. Bet kokia rizika, galinti pabloginti eismo ir darbų saugumą yra griežtai eliminuojama.

Toks principas galioja visoje Europoje, „Lietuvos geležinkelių“ grupė nėra išimtis. Traukiniai yra viena saugiausių transporto priemonių tiek Lietuvoje, tiek Europoje“, – tikino jis.

Kelia klausimus dėl permainų „Lietuvos geležinkeliuose“: darbo neteko tūkstančiai
© DELFI / Karolina Pansevič

T. Valančius informavo, kad dėl „Lietuvos geležinkelius“ sukrėtusios nelaimės, kai atlikdami įprastus darbus žuvo patyrę 2 įmonės darbuotojai, šiuo metu atliekamas išsamus vidinis tyrimas. Savo tyrimus taip pat atlieka teisėsaugos institucijos, VDI ir Lietuvos transporto saugos administracija.

„Atlikus abu tyrimus bus pateiktos išvados. Todėl dabar manipuliuoti šia nelaime ir tyrimui nepasibaigus ieškoti kaltininkų yra neteisinga. Visi „Lietuvos geležinkelių“ veiksmai bus nukreipiami tam, kad tokios nelaimės daugiau niekada nepasikartotų.

„Lietuvos geležinkeliai“ daugiau nei to reikalauja įstatymai ir teisės aktai pasirūpino žuvusiųjų šeimomis. Suteikė visą reikalingą moralinę ir finansinę pagalbą. Aukščiausi įmonių vadovai bendravo su artimaisiais, aplankė ir bendravo kartu dirbusiais kelio darbininkais ir darbuotojais iš gretimų padalinių“, – komentavo bendrovės atstovas.

Kiek darbuotojų dirbo tą patį darbą?

T. Valančiaus teigimu, praėjusiais metais vykdant visos „Lietuvos geležinkelių“ grupės struktūrinę pertvarką, pertvarkyta grupės įmonė „Geležinkelio tiesimo centras“ (GTC) ir „Lietuvos geležinkelių“ Infrastruktūros direkcija:

„Iki šiol abu šie įmonių grupės nariai iš esmės atlikdavo tapačias funkcijas kelių priežiūros srityje – geležinkelių remontą, kelių priežiūrą. Tie darbai iš esmės nebuvo derinami tarpusavyje, o funkcijos persidengdavo. Todėl įvykdyti pokyčiai, išgryninant funkcijas ir atsakomybę.“

Esą iki tol visi „Lietuvos geležinkelių“ padaliniai turėjo brigadas, atsakingas tiek už planinių, tiek už neplaninių, smulkių darbų vykdymą. Juose liko kelio darbininkai, atsakingi už smulkių neplaninių darbų vykdymą – geležinkelio iešmų priežiūrą, kelių valymą, kitus smulkius darbus. Be to, padaliniuose įsteigta po vadinamąją Operatyvinę meistriją (17 visoje Lietuvoje), kurios yra atsakingos už neplaninius, operatyvius remonto darbus. Tokių kelio darbininkų „Lietuvos geležinkeliuose“ liko beveik 600 etatų.

Kelia klausimus dėl permainų „Lietuvos geležinkeliuose“: darbo neteko tūkstančiai
© Lietuvos geležinkeliai

„Į antrinę „Lietuvos geležinkelių“ įmonę perkelta beveik 250 darbuotojų etatų kartu su kelio remonto technika. Dalis darbuotojų sutiko pereiti į antrinę įmonę, dalį darbuotojų GTC samdo darbui darbo rinkoje. Tai už planinius remonto ir geležinkelio statybos darbus atsakingi darbuotojai, kurie šioje įmonėje iš esmės atlieka tai, ką atlikdavo atskiruose įmonės padaliniuose. Tik dabar tai vykdoma planuojant darbus centralizuotai įmonių grupės mastu, pajėgumus ir resursus nukreipiant tikslingai.

Taigi planinius kelių remonto darbus, taip pat ir suplanuotus sniego valymo darbus, atlieka GTC kelio darbininkų brigados. Papildomai įmonei pagal poreikį kelių priežiūrą padeda atlikti ir už priežiūrą atsakingi kitos antrinės įmonės „Gelsauga“ darbuotojai“, – aiškino T. Valančius.

Anot jo, smulkius, neplaninius kelio priežiūros darbus, taip pat ir netikėtai iškritus sniegui, profilaktinę kelių priežiūrą atlieka vietoje esantys „Lietuvos geležinkelių“ kelio darbininkai.

„Kelių ūkyje iki pertvarkos dirbo daugiau kaip 950 darbuotojų. Po funkcijų pertvarkymo „Lietuvos geležinkeliuose“ kelio darbininkų etatų skaičius sumažėjo apie 10 proc. Tačiau darbas kartu su antrinėmis bendrovėmis yra organizuojamas taip, kad keliai būtų prižiūrėti tinkamai ir visiškai užtikrintas eismo saugumas.

Pasikeitus darbo organizavimui, sniego valymo darbus ir kelių priežiūrą ir toliau atlieka kvalifikuoti, šį darbą atliekantys darbuotojai. Darbai yra atliekami ir eismo saugumui joks pavojus negresia.

Teiginiai, kad regione liko po vieną darbininką, nespėjantį prižiūrėti geležinkelio kelių, neturi absoliučiai jokio pagrindo ir yra stipriai klaidingi. Geležinkelio priežiūra yra vykdoma taip, kad tai maksimaliai užtikrintų eismo saugumą“, – tikino Komunikacijos departamento atstovas.

Anot jo, atleidžiant 1,5 tūkst. darbuotojų, didžiausias dėmesys vykdant personalo pokyčius buvo nukreiptas į administraciją, kur vyravo biurokratizmas:

„Tai buvo padaryta iš anksto darbuotojams pristačius permainų planą, o pagal jį nesiejantiems savo ateities su įmonių grupe – sudaryta galimybė savo noru palikti bendrovę ir gauti visas finansines garantijas pagal senąjį darbo kodeksą. Tai įvyko iki įsigaliojant naujam Darbo kodeksui, o darbuotojų išeitinėms iš viso pernai buvo skirta daugiau nei 11 mln. Eur.“

T. Valančius taip pat informavo, kad praėjusių metų pabaigoje personalo pokyčiai įgyvendinti antrinėse įmonėse. „Geležinkelio aplinkosaugos centras“ ir „Geležinkelių projektavimas“ buvo likviduotos, nustačius, kad šias paslaugas galima sutelkti kitose grupės įmonėse ar pigiau įsigyti rinkoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Žiniasklaida: į Vilnių vėluojama pristatyti naujus autobusus ir troleibusus (11)

Iki šių metų pabaigos Vilnių turėtų pasiekti 17 naujų autobusų ir 40 troleibusų, tačiau...

Ruošiamasi skelbti „Rail Baltica“ ruožo Rokai–Kaunas rangovo konkursą (1)

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ruošiasi skelbti europinės vėžės geležinkelio...

„Small Planet Airlines“ Lietuvoje atleidžia apie ketvirtadalį darbuotojų (1)

Finansinių sunkumų slegiama persitvarkanti Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „ Small...

Paskelbtas oro taršos mažinimo plano projektas: apie automobilių mokestį nebeužsimenama (4)

Ketvirtadienį viešai paskelbtas Aplinkos ministerijos parengtas Nacionalinis oro taršos mažinimo...

ACEA: naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje – sparčiausias ES (11)

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per dešimt šių metų mėnesių buvo sparčiausias...

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (155)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (15)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (49)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (66)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (592)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (574)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (123)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (114)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...