Dalyje Lietuvos miestų keleiviai jau vežiojami elektriniais autobusais. Štai Klaipėdoje tokių yra du, o Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas sako, kad artimiausiu metu elektra varomų autobusų uostamiestyje atsiras daugiau. Planuojama įsigyti dar trylika 18-os metrų ir dešimt 12-os metrų ilgio tokių transporto priemonių.
Pasak V. Ramanausko, sprendimas pertvarkyti miesto viešojo transporto parką yra naudingas, kadangi taip tausojama aplinka. Tiesa, ekologija turi ir savo kainą.
„Šiuos autobusus reikia dažnai krauti, jie nuvažiuoja tik 1-2 ratus, tuomet yra 8 minutes kraunami ir vėl gali važiuoti 1-2 ratus“, – pasakoja Klaipėdos viešojo transporto įmonės vadovas.
Europos Komisija tikina, kad draugiškas aplinkai transportas – visos Bendrijos ateitis. Žadama, kad jau 2020-aisiais visas viešasis transportas Europos Sąjungoje bus „žalias“.
„Beveik visos mūsų keliuose važinėjančios transporto priemonės turi būti nulinės taršos. To reikalauja Klimato kaitos įstatymas, to reikia mūsų miestams, o gamintojai tam ruošiasi“, – sako Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas.
Tiesa, Lietuvos vežėjus tokie Europos Komisijos užmojai gąsdina, esą vos per septynerius metus iš esmės pakeisti visą viešojo susisiekimo sistemą – misija neįmanoma.
„Tai pareikalaus labai didelių lėšų tiek iš vežėjų, tiek iš valstybės ir Europos Sąjungos“, – prognozuoja Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto lektorė Neringa Dubauskienė pažymi, kad nepakaks tik transporto priemones pakeisti elektrinėmis, kad susisiekimo sistema būtų efektyvi ir tenkintų keleivių poreikius. Dar reikia sukurti ir elektriniams autobusams skirtą infrastruktūrą.
Tačiau Susisiekimo ministerija tikina, kad Lietuva 2030-ųjų net nelauks ir sieks, kad viešasis transportas mūsų šalyje netaršiu taptų dar anksčiau.
„Nuo 2029 m. visas Lietuvos viešasis transportas bus varomas alternatyviaisiais degalais. Europos Komisijos siūlymai mums tikrai nėra naujiena“, – teigia ministerijos vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė.
Vis dėlto vežėjai viliasi, kad Lietuvos valdžia dar persigalvos, nes iš viso jiems tektų pakeisti apie 6000 autobusų.
„Aš manau, kad reikės priimti sprendimus ir tą terminą pratęsti. Nes negi nustosi eksploatuoti dar gerai atrodančias ir nenusidėvėjusias transporto priemones“, – sako G. Nakutis.
Tai, kad pereinant prie aplinkai draugiško transporto reikia laiko ir pinigų, pripažįsta ir Susisiekimo ministerija, tačiau ambicijų taip pat neišsižada.
„Susisiekimo ministerija savivaldybėms yra skyrusi daugiau kaip 50 mln. eurų ir paskatinusi įsigyti 180 transporto priemonių, varomų biodujomis arba elektra“, – pažymi A. Gasiūnienė.
Tačiau KTU lektorė N. Dubauskienė sako, kad net ir pakeitę visus autobusus, 100 proc. ekologiški vis tiek nebūsime: „Pavyzdžiui, populiari alternatyva dyzelinui yra biodujos, tačiau, kiek jos yra ekologiškos, diskusijų klausimas.“
Iki 2027 m. Europos Sąjunga Lietuvos regionams žada skirti apie 160 mln. eurų elektriniams autobusams įsigyti. Dar 69 mln. eurų šiam tikslui turėtų atitekti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
