Pasak Karolio Matulaičio, Kauno oro uosto vadovo, kur kas didesnis nei įprastai – šešiaženkliu tapęs keleivių skaičius maloniai nustebino, tačiau jis tikina, kad šio rezultato siekta nuosekliu darbu.

„Iš viso gegužės mėnesį sulaukėme 102 500 keleivių. Tai pirmas kartas, kai Kauno oro uostas savarankiškai per mėnesį aptarnavo šimtą tūkstančių keleivių“, – sako K. Matulaitis.

Tai, kad keleivių srautas pastebimai išaugo pastaruoju metu, pasak oro uosto vadovo, lemia nuoseklus darbas su oro bendrovėmis, oro uostų komandos profesionalumas vystant aviacijos paslaugas ir būtent gegužę prasidėjusios naujos skrydžių kryptys.

„Lietuvos oro uostų taikoma rinkodara lėmė, kad Kaune turime daugiau „Wizz Air“ skrydžių, po sėkmingo bendradarbiavimo su Kauno m. savivaldybe „Blitz“ sesijose Lenkijos oro linijų bendrovė LOT pradėjo skrydžius į Varšuvą. Labai svarbu mums tai, kad šiemet po daugelio metų pertraukos iš Kauno oro uosto pradėti vykdyti užsakomieji skrydžiai“, – sako K. Matulaitis.

Pasak oro uosto vadovo, augantys keleivių srautai pažeria ir nemenkų iššūkių: sąlyginai nedideliame Kauno oro uoste reikia itin efektyviai planuoti procesus ir investuoti į darbuotojų parengimą. Dar prieš vasaros sezono pradžią buvo kruopščiai planuojamos dienos, kai keleivių srautai pasieks piką, kai kuriais atvejais planai buvo dėliojami net konkrečioms valandoms.

Taip pat teigiama, kad identifikavus karščių riziką vasaros sezonu, Kauno oro uoste dar pavasarį buvo atnaujinta vėsinimo įranga ir taip terminale užtikrinamas keleivių komfortas laukiant orlaivio.

Kauno oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.