Lietuvos geležinkeliai paskelbė dėl karščio mažinantys traukinių greitį, o vairuojantys automobilius turėtų prisiminti, kad nuo karščio pavojingai iškyla betoninės plokštės kelyje Vilnius-Utena.

Apie šio kelio pavojus kalbama ne vienerius metus, nes prieš kelis dešimtmečius nutiestas kelias kartais deformuojasi ir kelia pavojų vairuojantiems.

„Tai, kad šis kelias yra nesaugus, rodo ne tik informaciniai skydai šalia kelio, bet ir tai, kad ministerija yra kreipusis į Vyriausybę, kuri yra patvirtinusi kelio atnaujinimo darbus viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Tačiau tam reikia Seimo pritarimo, o Seime niekaip nerandama sutarimo“, - DELFI sakė susisiekimo ministro atstovas spaudai Ričardas Slapšys.

Informaciniuose skyduose šalia kelio nurodoma, kad jis gali deformuotis, kai yra šilčiau nei +25. Plokštei lūžus prieš vairuotojo nosį gali netikėtai iškilti keliasdešimties centimetrų kliūtis.

Kitų panašių kelių, pasak jo, Lietuvoje daugiau nėra.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistas Evadas Tamariūnas tvirtino, kad dėl karščio eismo sąlygos tampa sudėtingesnės.

Ypač stipriai karštis veikia betoninę kelio dangą, kuri, oro temperatūrai pakilus iki 25 laipsnių, pradeda deformuotis.

„Todėl visų vairuotojų, vykstančiųjų valstybinės reikšmes magistraliniu keliu A14 Vilnius–Utena nuo 16,92 iki 89,6 km ruožuose su betono danga, prašome būti itin atidžius, nes galimos dangos deformacijos. Pastebėjus pokyčius šiame kelyje, prašytume pranešti nuolatiniams budėtojams visą parą veikiančiu telefonu Vilniuje +370 5 232 9677“, - tvirtino jis.

Dar viena karščių keliama problema, pasak jo, eismui – bitumo išplaukimas. Nusistovėjus aukštai oro temperatūrai, asfaltuotuose keliuose galima pastebėti reiškinį, vadinamą bitumo išplaukimu. Bitumo išplaukimas – tai bitumo perteklius dangos paviršiuje, kai vasaros metu, kelio dangai įkaitus iki 50 laipsnių, dėl šilumos suminkštėjusiam bitumui ar kitam rišamajam elementui, asfalto medžiagoje nepakanka laisvų porų ir jis veržiasi į paviršių.

„Ant asfaltbetonio dangos susidaro blizgantis, panašus į stiklą veidrodinis paviršius, gali būti matomos padangų žymės. Kai labai karšta, bitumas suskystėja taip, kad automobilių ratai jį tiesiog taško. Bitumo išplaukimas susilpnina dangą ir kelia nepatogumų eismo dalyviams, todėl kelius prižiūrinčios įmonės taiko dangas apsaugančias priemones – pilamos bitumą surišančios medžiagos: smėlis, atsijos, skaldelė“, - komentavo specialistas.

Kelių ruožuose, kuriuose išplaukia bitumas, siekiant apsaugoti kelius nuo sugadinimo ir užtikrinti saugų eismą, gali būti ribojamas transporto priemonių greitis. Tokiuose ruožuose, nepriklausomai nuo to ar bus pastatyti ženklai ar ne, prašome vairuotojų sumažinti greitį, nes išplaukus bitumui ar išbėrus jį surišančias medžiagas, gerokai pailgėja stabdymo kelias.

Pasak jo, siekdami užtikrinti saugų eismą ir išlaikyti esamą kelių būklę, kreipiamasi į sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojus, prašant karštomis dienomis kuo mažiau naudotis keliais nuo 10:00 iki 24:00 val.


Kaip skelbia Lietuvos geležinkeliai, nuo rugpjūčio 6 dienos, visų keleivinių traukinių greitis bus ribojamas iki 80 kilometrų per valandą, o prekinių – iki 70 kilometrų per valandą. Dėl šių apribojimų galimi traukinių vėlavimai.

Savaitgalį laukia rekordinis šiemet – iki +37 laipsnių – karštis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (93)