„Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė sako, kad gruodžio 14–15 d., prieš šalyje įvedant sugriežtintas karantino sąlygas, rytinio piko metu spūsčių neužfiksuota, tačiau antroje dienos pusėje ir vakarinio piko jų mieste atsirado.
„Prieš trečiadienį pradėjusias galioti griežtesnes karantino priemones, žmonės ėmė judėti aktyviau. Dienos metu ir vakare dažniausiai spūstys buvo fiksuojamos Šiaurės miestelyje, Goštauto, Žygimantų, Vrublevskio, B. Radvilaitės, T. Kosciuškos, Šeimyniškių ir Olandų gatvėse ir kitose pagrindinėse miesto arterijose, taip pat prie didžiųjų prekybos centrų“, – vardija ji.
Gruodžio 16 d. ir kitą dieną, kai Lietuvoje buvo įvesti griežtesni karantino ribojimai ir apribotas gyventojų judėjimas, eismo srautai Vilniuje buvo apie 16–19 proc. mažesni nei prieš savaitę. O lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, kuris įprastai būna itin intensyvus, bendras vidutinis šių dienų srautas 37 proc. mažesnis.
Anot M. Bielinytės, pokyčiai stebimi ir viešajame transporte. Gruodžio 16 d. kelionių skaičius sumažėjo maždaug 30 proc., lyginant su praeitos savaitės pradžia.
„Toks kelionių skaičius prilygsta pirmojo karantino pirmajai savaitei. Esamas viešojo transporto keleivių srautas, lyginant jį su prieškarantininiu laikotarpiu, yra apie 67 proc. mažesnis“, – komentuoja „Susisiekimo paslaugų“ atstovė.
Kaip šiemet keitėsi transporto srautai Vilniuje
Delfi išanalizavo, kaip šiemet Vilniuje keitėsi viso transporto srautai, palyginus su 2019 m. Bendras transporto srautų metinis pokytis Vilniuje yra -11,8 proc., lyginant su praėjusiais metais.
Mažiausiai intensyviomis pavasario karantino savaitėmis rytinio ir vakarinio piko metu viso transporto srautai Vilniuje buvo sumažėję maždaug 50 proc. (nuo kovo 16 d. iki balanžio 12 d.), o viešojo transporto keleivių srautas buvo kritęs ir iki 80 proc.
Nuo balandžio 12 d. iki birželio pabaigos eismo srautas Vilniuje nuolat augo, kol pasiekė praėjusių metų lygį. Visą vasarą transporto srautas tai augo, tai krito, tačiau laikėsi panašiame lygyje kaip ir 2019 m. Didžiausią piką srautai pasiekė rugpjūčio viduryje, kai 5 proc. aplenkė praėjusių metų lygį.
Nuo spalio vidurio eismo srautas Vilniuje vėl pastebimai ėmė mažėti. Gruodžio pradžioje šiek tiek (4 proc.) pakilo ir vėl nusileido.
Vilniaus miesto vairuotojai šiemet spūstyse praleido ir žymiai mažiau laiko nei pernai. Pernai ilgiausios spūstys (vidutiniškai 110–122 min.) buvo fiksuotos gruodžio pradžioje. Šiemet tokiu metu jos buvo 60 proc. trumpesnės.
Pavasarį kelias savaites Vilniuje nebuvo fiksuota jokių spūsčių. Tuo metu vasarą, nuo gegužės pabaigos iki liepos pradžios, spūstys Vilniuje buvo išaugusios, ir vidutiniškai vairuotojai jose praleido iki 33 proc. daugiau laiko nei pernai.
Rudenį, kai paprastai fiksuojamos didžiausios spūstys sostinėje, nes gyventojai grįžta po atostogų, moksleiviams ir studentams prasideda mokslo metai, šiemet situacija buvo priešinga – srautai nuo rugsėjo mėn. palaipsniui mažėjo.
Analizuojant labiausiai užsikimšusias Vilniaus sankryžas, matyti, kad šiemet eismo srautai kai kur gerokai sumažėję:
• Ozo g. link Ozo – Kalvarijų – Kareivių g. sankryžos: -5,7 proc.
• A. Goštauto g. – J. T. Vaižganto g.: -7,4 proc.
• G. Vilko g. link G. Vilko – Žalgirio g. sankryžos: -17,5 proc.
• J. Jasinskio g. link J. Jasinskio – V. Kudirkos – Pamėnkalnio g. sankryžos: -10,2 proc.
Tačiau kai kuriose intensyviausiose miesto sankryžose srautai šiek tiek išaugo, palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu:
• G. Vilko g. link G. Vilko – Ukmergės g. sankryžos: 1,4 proc.
• Olandų g. link Olandų žiedo: 14 proc.
„Šio karantino metu taikomos priemonės skirtingos ir varijuoja, todėl kinta ir srautai mieste. Natūralu, kad nuo praeitos savaitės griežtinant sąlygas, ribojant judėjimą, keisis ir judėjimas mieste, tačiau daug kas priklauso ir nuo žmonių sąmoningumo. Patys šiomis aplinkybėmis raginame miestiečius namus palikti tik tuomet, kai tai tikrai būtina ir negali būti atidėta“, – pažymi M. Bielinytė.
