„Pinigai paskirstyti pagal seniūnijų dydį, kai kurios sniego valymo darbams dar turi 5 tūkstančius, mažesnėms nebeliko ir dviejų tūkstančių, – situaciją apibūdino Vietinio ūkio skyriaus vedėjas. – Žinoma, jei sniego bus daug, šių pinigų gali neužtekti. Tokius atvejus seniūnai numato, tad kai kuriose seniūnijose keliams valyti panaudojami žvyravimui skirti pinigai, kartais valymo darbus sutariama atlikti skolon.“
Panevėžio rajono kelius valo konkursą laimėjusi „Panevėžio melioracija“, esant būtinybei, pagalbos kreipiamasi į ūkininkus ir bendroves.
Keliai jau valomi
„Man svarbiausia ne pinigai, bet nuvalyti keliai. Jei nebus kitos išeities, kelius valysime skolon, bet užpustytų žmonių nepaliksime, – žiemos sako nebijantis Vadoklių seniūnijos seniūnas Antanas Pocius. – Dar turime keturis tūkstančius litų ir tikimės su jais išsiversti. O ir rimtos žiemos kelerius pastaruosius metus nebuvo.“
55 kaimus ir daugiau nei du tūkstančius gyventojų turinčioje seniūnijoje susidaro apie 200 kelių, tad jiems nuvalyti reikia visos dienos. Vakar nuo ankstaus ryto Vadoklių seniūnijos keliai jau buvo valomi. Seniūnas sako svarstęs gal dar neverta to daryti, tačiau išklausęs orų prognozių nutarė kviesti valytuvus.
Pasak A.Pociaus, jei ant kelių esanti sniego tešla po dienos kitos pašals, važiavimo sąlygos gali tapti nepavydėtinos, tad geriau apsidrausti.
„Jei rimtai pasninga, didžiausia bėda tampa sunkiai privažiuojami vienkiemiai. „Panevėžio melioracijos“ traktorininkai nepažįsta mūsų seniūnijos žmonių, tad ir nežino, kuriuose vienkiemiuose gyvenama ir keliai iki jų turi būti nuvalyti, – pasakojo seniūnas. – Dažnai tenka ir man pačiam rodyti kelią valytuvui, o smarkiai prisnigus ir aš privažiuoti negaliu. Tada į pagalbą kviečiamės Jotainių bendrovės techniką.“
Valo ir be eilės
Kai kelius smarkiai užneša sniegas, atokesnių vienkiemių gyventojus sunkiau pasiekti ir seniūnijos socialinėms darbuotojoms. Tada vairuotoju tampa pats seniūnas.
„Tačiau tokių dienų per žiemą nebūna daug, – būsimų rūpesčių nesibaimina seniūnas. – Mūsų darbuotojos visus žmones puikiai pasiekia dviračiais, viena turi automobilį.“
A.Pocius teigė visada raginantis žmones pranešti, jei kam reikia kelius nuvalyti skubiau. Seniūnija stengiasi atkreipti dėmesį į ligonius, senus žmones, o pirmiausia pasirūpinama keliais, kuriais į mokyklą vežami vaikai. Mobiliuosius telefonus dabar turi ir net seniausi vienkiemių gyventojai, tad negalima sakyti, kad kilus pūgai žmonės lieka be ryšio.
„Pats ne kartą mokiau žmones naudotis telefonais, ne kartą į jų aparatus dėjau korteles, – neslepia A.Pocius. – Jei gauname tokių gyventojų signalą, kelią iki jų sodybų valome be eilės.“
Optimistiškai nusiteikęs ir bendrą kalbą su žmonėmis nesunkiai randantis seniūnas vis dėlto pripažįsta, kad ir jam kartais tenka būti „statomam ant ragų“. „Kažkuriais metais kilus smarkiai pūgai gavau barti nuo vieno žmogaus, kad keliai vis dar nevalyti. Teko bandyti aiškinti, kad siaučiant pūgai traktorius nebespėja“, – sakė Vadoklių seniūnijos seniūnas.
Reikia keturių dienų
Karsakiškio seniūnijos seniūnė Nijolė Gaižiūnienė nuo pat antradienio ryto domėjosi eismo sąlygomis savo valdose. Paaiškėjus, kas visi keliai kol kas nesunkiai išvažiuojami, jų nutarta kol kas nevalyti.
„Gyvenu Vaivaduose, į darbą atvažiuoju geru keliu, todėl žiemą nuolat tenka domėtis, kas vyksta atokesniuose seniūnijos kaimuose, – pasakojo seniūnė. – Šiemet žiemą prognozuoja šaltą ir su daug sniego, bet kai kelerius metus tokios nebuvo, nesibaiminame. Nebeprisimenu tokių dienų, kad visiškai neišbristume.“
Prasidėjus sniego valymo sezonui N.Gaižiūnienė seniūnijos žmonių skambučių ir raginimų valyti sniegą sulaukia jau 5 valandą. Tokiais atvejais seniūnės vyras pajuokauja, kad kastuvą teks griebtis pačiai. Suprantanti, kad žmonėms reikia išvažiuoti į darbą, seniūnė vis dėlto kartais pataria nepykti ir stengtis sniegą kasti patiems.
„Jei dirba vienas sniego valytuvas, visiems seniūnijoms keliams nuvalyti reikia keturių dienų, todėl kartais žmonių tiesiog prašau suprasti, kad nespėjame, – pripažįsta 35 tūkstančius hektarų užimančios seniūnijos vadovė. – Žinoma, tikėtis supratimo ne visada verta, kartais tenka būti išplūstai, bet ir už tokį elgesį stengiuosi nepykti. Jei keliai užsnigti, anksti rytą skambinu mokyklinių autobusiukų vairuotojams ir teiraujuosi, ar keliai išvažiuojami, ar pavyks į mokyklas atvežti vaikus. Jei išvažiuoja, galės važiuoti ir maršrutiniai autobusai. Blogiausia, kad seniūnijoje nebėra bendrovės, į kurią galėtume kreiptis, o ūkininkai ne visada skuba pagelbėti. Suprantu ir juos – prie nuosavo traktoriaus reikia prikabinti sniego valytuvą, po kelių dienų jo nebereikia – vėl rūpestis.“
Daugiau kaip keturis tūkstančius gyventojų turinti Karsakiškio seniūnija keliams valyti iki metų pabaigos turi tris tūkstančius litų.
Maisto atveža į kiemą
Retai būna, kad Karsakiškio seniūnijos vienkiemių žmonės ilgokai turėtų gyventi be elektros. N.Gaižiūnienė sako, kad „Elektros tinklai“ į gyventojų skundus reaguoja operatyviai, o maisto problemą nesunkiai išsprendžia atvažiuojanti parduotuvė, vietinių iki šiol „autolafke“ vadinama.
„Seniau tokia parduotuvė pagal grafiką atvažiuodavo į gyvenvietes, o dabar ši paslauga tiek ištobulėjo, kad pageidaujamų produktų pagal užsakymus atveža į kiekvieną kiemą. Ne kartą teko matyti, kaip prekybininkai užsirašo žmonių pageidavimus ir pristato ne tik būtiniausių prekių, – pasakojo seniūnė. – Prekybininkai važinėja didesniais sunkvežimiais, tad jiems mūsų seniūnijos keliai nesunkiai įveikiami.“
