„Žiūrint į Maskvos rezervacijas, jos nuteikia optimistiškai (...)Lietuvos verslas skrenda visų pirma ir grafikas priderintas prie verslo intereso - kuo ankstyvesnis skrydis į Maskvą, kuo vėlesnis grįžimas“, - krypties sėkme neabejoja A. Šliūpas ir tvirtina, kad dabar atėjo laikas daugiau dėmesio skirti verslo klientams.
„Žvelgiant į pačios Rytų rinkos potencialą (...) pirmas tikslas – būtent verslas ir mes turime tenkinti visų pirma Lietuvos verslo poreikius ir sieksime tai daryti“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Šliūpas. Anot jo, dar per mažai dėmesio skiriama nišinėms, Vokietijoms ir atokių Norvegijos regionų kryptimis, todėl ateityje jos gali būti plečiamos.
A. Šliūpo teigimu, planuojama, kad ateityje Kaune galėtų veikti aviacijos verslo klasteris. Šiuo metu čia veikia techninio palaikymo angaras, įgyvendinamas malūnsparnių aptarnavimo bazės projektas, tikimasi, kad ateityje galėtų veikti ir orlaivių aptarnavimo bazė, pilotų mokymo centras, viešbutis. Ekonominės klasės viešbučio statybas tikimasi baigti kitais metais, tačiau jas pradėti trukdo neaiškumai dėl detalaus plano.
Seime šiuo metu svarstomas siūlymas oro uostą versti akcine bendrove. A. Šliūpas įsitikinęs, kad taip įmonę bus lengviau valdyti.
„Dabar mes turime labai didelius biurokratinius žingsnius, kuriuos turime atlikti organizuodami savo komercinę veiklą, tiesiog procedūriškai tai leis mums lengviau vystyti šitą veiklą. Nes brangiausiai mokantis klientas yra nevisada tai, ko reikia oro uostui. O dabar aiškiai pagrįsta taip, kad viešuosius konkursus laimi tie, kas pasiūlo didžiausius nuompiningius“, - sakė A. Šliūpas.
Šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 19 Europos oro uostų. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstančius.
