„Europos Taryba, Parlamentas ir Europos Komisija yra išreiškę vieningą įsipareigojimą išlaikyti tokių ES infrastruktūros projektų flagmanų, kaip „Rail Baltica“ finansavimo lygį. Jei „Rail Baltica“ projektas sparčiai progresuos, o Baltijos šalys išlaikys vienybę, tikiu, kad kofinansavimo lygis išliks 85 proc.“, – BNS komentavo I. Degutis.
Be to, pasak jo, šiuo metu Briuselyje svarstoma, kad projektai, „turintys stiprią bendrą įmonę, galėtų gauti papildomus 5 proc. kofinansavimo“.
„Tai yra reali galimybė Baltijos šalims gauti papildomus 300 mln. eurų šiam projektui. Kofinansavimo lygis ir visos su finansavimu susijusios detalės bus Europos parlamente patvirtintos 2020 metais, svarstant kitą finansavimo periodą“, – aiškino I. Degutis.
Praėjusį penktadienį Rygoje vykusiame Baltijos šalių premjerų susitikime aptartas „Rail Baltica“ geležinkelis. Lietuvos Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS teigė, kad Estijos premjeras Juris Ratas išsakė nuomonę, jog reikia paskubinti projekto įgyvendinimą.
I. Degučio pasiteiravus, ar jis mato aktyvesnių veiksmų poreikį ir kur konkrečiai, jis teigė, jog „Rail Baltica“ yra sudėtingas ir reiklus projektas, kuris reikalauja nuolatinės koordinacijos tarp dalyvaujančių institucijų ir kompanijų.
„Tam, kad judėtume į priekį, turime efektyviau bendradarbiauti administraciniu lygiu ir užtikrinti nepriekaištingą projektavimo fazės įgyvendinimą. Laiku užbaigtas „Rail Baltica“ projektavimas yra svarbiausia sąlyga pradėti statybas ir pasiekti 2026 metų tikslą“, – BNS sakė I. Degutis.
Bendra projekto vertė yra apie 5,788 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – apie 2,474 mlrd. eurų.
Įgyvendinus „Rail Baltica“ geležinkelio projektą bus nutiesta 870 kilometrų ilgio greitaeigių keleivinių ir krovininių traukinių linija, sujungsianti Baltijos šalių sostines. Projektą ketinama baigti 2026 metais.