aA
Idealaus viešojo transporto tema gimė po diskusijų su Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos (NVTKA) įkūrėjais ir pagrindiniais vedliais.
© DELFI / Tomas Vinickas

Jų siūlomų iniciatyvų tikslas – patogesnis Lietuvos savivaldybių viešasis transportas. Juk privalumų net ir dabar jis turi nemažiau nei asmeniniai automobiliai. Kai kurios NVTKA idėjos tikrai vertos dėmesio: jokių brangiai kainuojančių pertvarkymų – tik tai, ko reikia ir kiek reikia. Ir visa tai telpa į 4 pagrindines taisykles, koks turėtų būti idealus viešasis transportas.

1 taisyklė: tinkamu laiku

Pirmiausia, koks pagrindinis kelionių tikslas? Žinoma, reikiamu laiku nuvykti iš taško A į tašką B. Net neverta kalbėti apie jokį viešojo transporto patogumą, jei netenkinama ši svarbiausia sąlyga.

Juk koks skirtumas, ar autobusas kietas, ar minkštas, jei jums jo reikia per artimiausią pusvalandį, o jis atvažiuos tik po 5 valandų.

Autobusų ir troleibusų laiką nulemia toks paprastas ir kartu stebuklingas dalykas – savivaldybių ar jų paskirtų įmonių ar įstaigų sudarytas ir patvirtintas eismo tvarkaraštis. Paprastas, nes jame viskas aišku kaip „2x2“, o stebuklingas, nes gyvenimiškos logikos jame dažnai pritrūksta.

Gerai bent jau tai, kad autobusai ir troleibusai visuose miestuose tvarkingai rieda į gatves nuo pat ryto iki vakaro. Bet NVTKA iš karto vardina daugybę pavyzdžių, ką dar būtinai reikia tobulinti.

Pavyzdžiui,Vilniuje gyvenimas verda ir naktį, ypač reikia vėlyvųjų reisų, o jų nerasi nei su žiburiu. Naktiniai autobusai sėkmingai veikia mažesniuose miestuose: Klaipėdoje, Kaune, tačiau sostinė – vis dar miega.

Manote, kituose miestuose viskas idealu? Toli gražu – tereikia tik atidžiau žvilgtelėti į tvarkaraštį!

2 taisyklė: tinkamoje vietoje

Automobiliu be jokių problemų nuvažiuosi kur tik nori – į darbą, mokyklą, parduotuvę ar svečius. O kaip tai padaryti viešuoju transportu? Juk autobusai neprivažiuos prie kiekvieno namo ar laiptinės. Bet ar to reikia?

Pagalvokime, juk net nuosavu automobiliu dažniausiai trinamos tos pačios gatvės, tais pačiais maršrutais. Kaip kitaip susidarytų tie įkyrėjusios miestų spūstys? Darbas, parduotuvė, darželis, mokykla. Nebent savaitgalį išrūkstate į kaimus pravėdinti galvas.

Taigi pagrindinis transporto srautas susidaro iš įprastinių maršrutų ir tradicinių poreikių. Štai tokiems atvejams viešasis transportas ir yra idealus pasirinkimas, su sąlyga, kad jo maršrutai pasiekia visus svarbiausias miesto vietas.

Deja, maršrutų planavimas nėra labai efektyvus. Pavyzdžiui, pernai metais Kaune suplanuoti nauji troleibusų maršrutai visai be reikalo gana ilguose ruožuose dubliuojami tiek tarpusavyje, tiek senesniais maršrutais. Panaši situacija ir su autobusais. Vadinasi, kai kuriose gatvėse vyksta vidinė konkurencija dėl keleivių, o į kai kurias gatves nei autobusai, nei troleibusai išvis neužsuka. Kaip tokiu atveju galima kalbėti apie patogų susisiekimą viešuoju transportu?

3 taisyklė: jokių spūsčių

Dar viena to pačio nesėkmingo planavimo problema – per daug keleivių viename troleibusuose ar autobusuose piko valandomis. Kaip sakoma, jei Vakarų Europoje autobuse užimtos visos sėdimosios vietos ir yra dar vienas ar du stovintys keleiviai, tai autobusas jau sausakimšas. Koks gi malonumas važiuoti į darbą ar mokyklą susigrūdus? O išspręsti visa tai galima.

Į gatves autobusai ir troleibusai išrieda toli gražu ne visada pagal keleivių srautų logiką – o tik taip, kaip priklauso pagal sudarytą eismo tvarkaraštį. Tad nieko keisto, kad gatvėmis važinėja kartais perpildyti, o kartais pustuščiai autobusai ir troleibusai. Ir jei nepopuliarūs reisai būtų panaikinti, o vietoje jų važiuotų transporto priemonės būtų nukreiptos į reikalingiausius maršrutus, rezultatą keleiviai pamatytų greičiau.

4 taisyklė: saugi kelionė!

Ne tik galima, bet ir reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos viešajame transporte yra ganėtinai saugu.

Labiausiai, turbūt, skriaudžia ne keleiviai, bet viešojo transporto įmonės ir maršrutus bei tvarkaraščius sudarančios savivaldybės ar joms pavaldžios įstaigos.

Europa reikalavimų saugumui turi pakankamai ir vienas iš jų - labai aktualus: sumažinti avarijų skaičių. Dėl jų keleiviai be reikalo patiria stresą, vėluoja, nusivilia viešuoju transportu.

Reikia sutvarkyti pavojingus transporto mazgus, kuriuose kartais įvyksta eismo nelaimės. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste tai yra Stoties žiedas, plačiųjų miesto gatvių didžiosios sankryžos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ukraina puoselėja planus upių arterija sujungti Juodąją ir Baltijos jūras (36)

Ukrainos vyriausybė svarsto kelis ambicingus infrastruktūros projektus, iš kurių vienas yra...

Ar elektromobilis įkandamas tik turtingesnėms Lietuvos įmonėms? (22)

Šiuo metu elektra varomos transporto priemonės sudaro tik 0,08 proc. nuo viso Lietuvos transporto...

Magistralėje Vilnius-Kaunas bus įrengti informuojantys ženklai (5)

Ruošiantis modernizuoti automobilių kelią Vilnius-Kaunas , jame bus įrengti ir informuojantys...

„British Airways“ dėl streiko atšaukė visus rugsėjo 27 d. skrydžius (1)

Didžiausios Jungtinės Karalystės (JK) oro linijos „ British Airways “ atšaukė visus...

Vilniaus senamiesčio eisme planuoja revoliuciją: laisvai važinėti nebebus įmanoma (226)

Savivaldybės planuose – nauja kilpinio eismo schema sostinės senamiestyje, kuri automobilių...

Top naujienos

Juodasis mokyklų sąrašas, kurį prieš pat rugsėjį suplėšė Karbauskis (274)

Ne visų mokyklų koridorius ir klases nuo rugsėjo užpildė krykštaujančių mokinių balsai. Viena...

Karaliaučiaus žurnalistų tyrimas: ES milijonai gelbėti Baltijos jūrą buvo iššvaistyti „rusiškais“ metodais (174)

Kaliningrado srities valymo įrenginiai tebeteršia Baltijos jūros akvatoriją. Už jų statybas...

Prabilo apie precedento neturintį sprendimą dėl pensijų: gali būti atleisti šimtai žmonių (64)

Praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2021-ųjų pensijų išnešiojimą patikėti...

Prie FIBA kritikų prisijungė Prancūzijos žvaigždė: tas pats šūdas specialiai Krepšinis.lt iš Pekino (16)

Prieš penkerius metus Evanas Fournier su kitais Prancūzijos rinktinės krepšininkais sunkiai...

Baltijos jūroje prie Klaipėdos – didžiulės dingusiojo paieškos, pasitelktos pajėgos papildyta (1)

Baltijos jūroje prie Klaipėdos pirmadienio rytą atnaujinta iš apvirtusios jachtos dingusio...

Triumfuojantis Scariolo šypsosi: čempionate stipriausia komanda buvo Serbija, bet... galutinė rikiuotė (6)

Italas Sergio Scariolo ir vėl triumfuoja. 58-erių krepšinio specialistas Ispanijos rinktinę...

EK atstovas apie Johnsoną: tiesą sakant, esame kiek šokiruoti (15)

Europos Sąjungos pareigūnai atmeta Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono...

Diena, kai žuvo 75 proc. gyvybės: asteroidas trenkėsi 10 milijardų atominių bombų jėga (42)

Prieš 66 milijonus metų Žemėje nutiko šis tas baisaus. Milžiniškas asteroidas (jo skersmuo...

Atviras Natalijos Bunkės interviu: apie psichologo pagalbą, sunkumus su sūnumi bei santykius su buvusiu vyru ir Viktorija Siegel (131)

„Aš nesu pasiruošusi su visa Lietuva dalintis savo lova. Tai, chebryte , pradedam“, – jau...