aA
Noras pirmauti įgyvendinant milijardinės vertės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ Lietuvai gali brangiai kainuoti. „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja 600–700 mln. eurų išlaidų, kurių prireiks dėl jungties su Lenkija, kuri nė iš tolo neatitinka „Rail Balticos“ standartų.
Į traukinį Lietuva įšoko per anksti: „Rail Baltica“ korekcijos gali pareikalauti iki 700 mln. eurų
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Jungtinės Latvijos, Estijos ir Lietuvos žurnalistų pajėgos keletą mėnesių analizavo projekto „Rail Baltica“ eigą. Pradedant šimtais dienų skaičiuojamais vėlavimais ir baigiant šimtais milijonų vertinamomis neplanuotomis išlaidomis. Be finansinių aspektų, projektas akivaizdžiai stringa dėl Baltijos šalių negebėjimo susitarti. Nemažai akmenų iš Rygos ir Talino skrieja būtent į Lietuvos daržą.

Rail Baltic
Rail Baltic
© Lietuvos geležinkeliai

Didžiausias galvos skausmas – būtent Lietuvoje pastatyta geležinkelio jungtis su Lenkija. Daugiau nei 360 mln. eurų kainavęs projektas neleidžia traukinių eismo trokštamu greičiu, o jo korekcijos gali kainuoti bene dvigubai daugiau, nei jau išleista jungties su Lenkija statyboms.

Skubėk lėtai

Pagal oficialų „Rail Balticos“ veiklų kalendorių, visos trys Baltijos šalys nuo grafiko atsilieka šimtais dienų. Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ teigė, jog mūsų šalyje vidutinis vėlavimas siekia apie 540 dienų. Ir tai yra mažiausias vėlavimas tarp trijų valstybių.

Bendro Baltijos šalių audito duomenimis, „Rail Baltica“ planuotos išlaidos kol kas viršytos apie 59 mln. eurų. Ir čia Lietuva pirmauja: neplanuotos išlaidos – tik Latvijoje bei Estijoje.

Pagal realias statybas, Lietuva taip pat akivaizdžiai priekyje: tarp Vilniaus ir Kauno vienas po kito dygsta nauji „Rail Balticos“ elementai, o europinės vėžės atšaka į Lenkiją baigta statyti dar 2015 m. Tačiau būtent čia pirmavimas virsta atsilikimu. Jungtį su Lenkija būtina koreguoti – tam reikia išleisti milžiniškus pinigus.

364,5 mln. eurų kainavusi „Rail Balticos“ jungtis su Lenkija nė iš tolo neatitinka dabartinių projekto standartų. Traukinių maksimalus greitis čia sudaro tik apie pusę projektinio greičio, ir kalti ne bėgiai, o pasirinkta trasa.

Pagal „Rail Balticos“ projektinį greitį (apie 250 km/val.), traukiniai gali judėti tik tiesiomis atšakomis. O jungtis su Lenkija nutiesta su gana dideliu posūkio kampu, kuris tokį greitį daro neįmanomą.

„Jis (projektinis greitis) tiesiog neįmanomas – ir viskas. Traukinys tokiu greičiu negalėtų ten važiuoti“, – „Sienai“ sakė auditorius J. Lukošius.

Anot pašnekovo, Lietuva turi dvi alternatyvas – „tiesinti“ dabartinę jungtį su Lenkija arba tiesti visiškai naują europinę vėžę. Ir nors problema jau seniai žinoma, sprendimas vis dar nėra priimtas.

Julius Lukošius
Julius Lukošius
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Tai yra Lietuvos apsisprendimas transporto srityje, jis turės įtaką dešimtmečiams į priekį. (...) Kuo ilgiau bus tempiamas šis sprendimas, tuo daugiau tai gali turėti įtakos bendrai projekto pabaigai“, – pažymėjo J. Lukošius.

Korekcijų kaina – iki 700 mln. eurų

„Lietuvos geležinkeliai“ atšaką į Lenkiją pastatė dar esant Algirdo Butkevičiaus vyriausybei, įmonę valdant Stasio Dailydkos administracijai. Dabartinė „Lietuvos geležinkelių“ administracija nekaltina nei pirmtakų, nei rangovų.

Valstybės valdoma įmonė teigia, esą tuomet buvo nuspręsta statyti mažesniu greičiu važiuoti tinkamą atšaką, nes kiti sprendimai galėjo smarkiai užvilkinti „Rail Balticos“ vystymą.

„2007 m. Lietuvai rengiantis įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ iškilo netikėta kliūtis – žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesai vykdavo 5–7 ir daugiau metų, tai buvo svari priežastis, dėl kurios projektas galėjo būti neįvykdytas.

Įvertinęs minėtas priežastis ir siekdamas nestabdyti projekto, Europos Komisijos paskirtas projekto „Rail Baltica“ koordinatorius rekomendavo nuo sienos su Lenkija iki Kauno geležinkelį tiesti ant AB „Lietuvos geležinkeliai“ žemės sklypų, esančių palei esamą geležinkelio trasą, kuri daro lankstą atkarpoje Mockava–Šeštokai–Marijampolė, ir užtikrinti racionalius techninius 120 km per valandą traukinių greičio parametrus. Toks sprendimas leido gerokai sumažinti laiko ir finansines sąnaudas. Rekomendacijai pritarė Lietuvos bei ES valdžios institucijos ir projektui įgyvendinti skyrė finansavimą“, – raštu pateiktame komentare teigia „Lietuvos geležinkeliai“.

Bendrovė pažymi, esą trijų Baltijos šalių susitarimas „Rail Balticą“ tiesti taip, kad būtų įmanomas 250 km/val. projektinis greitis, buvo pasiektas 2018 m. – gerokai po to, kai atšaka į Lenkiją jau buvo nutiesta.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis „Sienai“ sakė, jog Lietuva nebuvo linkusi koreguoti sprendimų, – esą dabartinis jungties su Lenkija greitis kelionę ilgina tik 8 minutėmis. Tačiau, anot eksministro, nutarta nusileisti ir ieškoti būdų pagreitinti traukinius tarp Kauno ir Lenkijos sienos.

„Kaina naujos linijos tikrai didelė. Lietuva iš pradžių laikėsi pozicijos, kad reikia palikti seną ir kad teks aukoti 8 minutes. Na, bet paskui ir mes nusileidom, kad išlaikytume tą parametrą. Gal vis dėlto svarbu, ir tos aštuonios minutės per daug metų galbūt virs rimtais dalykais“, – svarstė R. Masiulis.

Sprendimų paieškos prasidėjo dar 2018 m. Bet atsakymo „Lietuvos geležinkeliai“ vis dar neturi.

„2018 metais buvo atlikta studija, kuri analizavo keletą alternatyvų, kaip modernizuoti geležinkelį, kad būtų pasiekti reikiami parametrai. Deja, studija neparodė, kuri alternatyva geresnė. Dėl to bus atliekamas teritorinis planavimas ir poveikio aplinkai vertinimas – bus atsakyta, kur ir kokia trasa turėtų būti tiesiama“, – teigia įmonė.

Kad ir koks sprendimas būtų, – „tiesinti“ dabartinę jungtį ar tiesti naują geležinkelį, tai kainuos brangiai. Darbai gali bemaž dvigubai viršyti sumą, sumokėtą už dabartinę geležinkelio trasą, jungiančią Kauną su Lenkija.

Dabar galime pasakyti, kad preliminariais skaičiavimais, įgyvendinant tiek vieną, tiek kitą alternatyvą, kaina būtų apie 600-700 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“

„Dabar galime pasakyti, kad, preliminariais skaičiavimais, įgyvendinant tiek vieną, tiek kitą alternatyvą, kaina būtų apie 600–700 mln. Eur. (…) Dvigubai didesnę modernizacijos kainą, nei iki šiol pastatytos geležinkelio linijos, lemia modernizacijai būtinų darbų apimtys. (...) Kainai taip pat nemažą įtaką darys ir tokie veiksniai kaip žemės, kurią reikės išpirkti, kaina bei dviejų lygių sankirtos“, – aiškina „Lietuvos geležinkeliai“.

Bendrovė tikisi, kad jungties su Lenkija korekcijas didžiąja dalimi finansuos Europos Sąjunga. Tokiu atveju Lietuvai tektų sukrapštyti 15 proc. nuo prognozuojamos 600–700 mln. eurų sumos, t. y. apie 90–105 mln. eurų.

Pasirodžius publikacijai „Lietuvos geležinkeliai“ patikslino, jog minėta 600-700 mln. eurų suma turėtų išsitekti į dabartinį projekto biudžetą. Esą papildomo finansavimo jungties su Lenkija korekcijoms neturėtų prireikti. Pagal pesimistiškiausius skaičiavimus, jungties su Lenkija kaina, sudėjus 2015 m. baigtos statybos ir būsimų korekcijų išlaidas, gali siekti apie milijardą eurų.

Minėta 600-700 mln. eurų suma turėtų išsitekti į dabartinį projekto biudžetą. Esą papildomo finansavimo jungties su Lenkija korekcijoms neturėtų prireikti.

Apie jungtį su Lenkija diskusijos vyksta ir politiniu lygmeniu. Latvija ir Estija laukia atsakymo, bet Lietuva jo pateikti negali.

„Projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas visus sprendimus derinant tiek su Europos Komisija, tiek su kitomis projekto dalyvėmis. „Lietuvos geležinkeliai“ vertina situaciją dėl atšakos į Lenkiją ir galėtų pateikti išsamesnių komentarų. Projekto dalyviai ir Europos Komisija ieško būdų užtikrinti sparčiausią susisiekimą geležinkeliu.

Projektas gali keistis bet kuriuo metu, tačiau visi pokyčiai buvo, yra ir bus derinami su Europos Komisija, kuri skiria didžiąją dalį finansavimo. Kol kas nėra priimtas sprendimas, kas bus daroma su „Rail Balticos“ atšaka į Lenkiją“, – tokią premjero Sauliaus Skvernelio poziciją „Sienai“ perdavė Vyriausybės vadovo patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Suomių pasitraukimą gaubia paslaptis

„Rail Baltica“ galėjo turėti ketvirtą šalį partnerę. Suomija pernai aktyviai svarstė galimybę prisidėti prie projekto, tačiau galiausiai nutarė to nedaryti. „Re:Balticai“ pavyko gauti vidinį Suomijos vyriausybės dokumentą, kuriame „Rail Baltica“ įvardijama Suomijai svarbiausiu geležinkelio infrastruktūros projektu visame regione. Tačiau priežastys, dėl kurių Suomija nutarė pasitraukti, dokumente užtušuotos.

Rokas Masiulis
Rokas Masiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Rail Balticos“ įgyvendinimą visose trijose Baltijos šalyse kuruoja bendra trijų valstybių įmonė „RB Rail“. Tačiau įmonės veikla pastebimai stringa, ką bene geriausiai parodo jos personalo kaita, įskaitant ir vadovus. Naujausias pavyzdys – Suomijos atstovo pasitraukimas iš „RB Rail“ vadovo kėdės.

Suomis Timo Riihimäki „RB Rail“ vadovu tapo pernai vasarį. Tuomet įmonė skelbė, kad su juo siejamos didelės viltys, o projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas spartės. Vis dėlto T. Riihimäki poste išbuvo tik apie aštuonis mėnesius ir pasitraukė dėl „asmeninių priežasčių“.

Viename paskutinių savo, kaip „RB Rail“ vadovo, viešų pasisakymų suomis užsiminė apie sutarimo stygių tarp trijų Baltijos šalių. „Statybų projektas nėra demokratija“, – sakė jis.

Kalbėdamas su Latvijos tiriamosios žurnalistikos centru „Re:Baltica“, T. Riihimäki atsisakė įvardyti konkrečias savo pasitraukimo priežastis.

„Kompromisinis kompromiso kompromisas“

Kiek atviresnis buvo Martas Nielsenas, dar vienas „RB Rail“ vadovų grandies pareigūnas, neseniai pasitraukęs iš įmonės. „Jei daugiau nei pusę dienos praleidi darydamas kažką, kas tavęs netenkina, anksčiau ar vėliau priimsi tokį sprendimą“, – „Re:Balticai“ sakė M. Nielsenas.

Jis neslepia, kad nesutarimai tarp trijų valstybių buvo tarp tokio apsisprendimo priežasčių.

„Megaprojektai negali būti valdomi taip, kaip politikai valdo valstybes. Turi būti labai aiški hierarchija. (...) Įtaka ir atsakomybė turi būti subalansuota, turi būti aišku, kieno žodis paskutinis. „RB Rail“ atrodo kaip projekto koordinatorė, tačiau politiškai visos trys šalys kvestionuoja kiekvieną sprendimą“, – aiškino M. Nielsenas.

Pasak jo, kiekvienas sprendimas projekte priimamas kaip „kompromisinis kompromiso kompromisas“.

Įmonėje netrūko nesutarimų ir dėl personalo. Pavyzdžiui, du šaltiniai patvirtino, kad lietuviai skundėsi, esą estams mokami per dideli atlyginimai.

Kivirčai – dėl infrastruktūros ir Lietuvos atstovų

Latvija ir Estija Lietuvai žeria nemažai priekaištų dėl bendros „Rail Balticos“ vizijos. Vienas ryškesnių susikirtimų įvyko, kai Lietuva nesutiko bendrai trijų šalių įmonei perduoti „Rail Balticos“ infrastruktūros valdymo. Paprastai tariant, Latvija ir Estija norėjo, kad naujos geležinkelio linijos būtų bendra visų trijų valstybių nuosavybė, o Lietuva su tuo kategoriškai nesutiko.

Eksministras R. Masiulis tikina, esą sprendimas priimtas dėl strateginių valstybės interesų. Anot jo, infrastruktūros suteikimas „RB Rail“ galėtų tapti pavojingu precendentu, kuriuo suskubtų pasinaudoti Rusijos vežėjai.

"Rail Baltica"
"Rail Baltica"
© DELFI / Rafael Achmedov

„Lietuvos teritorijoje geležinkelio linijos turi priklausyti valstybei. Jie sako, kad turi priklausyti bendrai įmonei, kurią kuruoja ES. Jeigu mes duosim bendrai įmonei vieną liniją, einančią per Lietuvą, rytoj ateis rusai ir pasakys: duokit mums Kaliningrado jungtį – jūs jau davėt vieniems, kodėl mes negalim turėti. Tai yra raudona linija“, – aiškino R. Masiulis.

Latvija bei Estija Lietuvai taip pat prikaišioja, jog projektą „Rail Baltica“ prižiūrinčiai įmonei „RB Rail“ valdyti Lietuva deleguoja „Lietuvos geležinkelių“ atstovus. Esą taip sudaroma interesų konflikto situacija, nes „Lietuvos geležinkeliai“ tokiu atveju kontroliuoja patys save. R. Masiuliui tokia kritika įspūdžio nedaro.

„Latviai ir estai yra priėmę sprendimą, kad iš valstybės pusės „Rail Balticą“ finansuoja valstybė. Įsteigė įmonių, kur valstybė valdo kapitalą, ir tos įmonės finansuoja. Lietuva priėmė sprendimą, jog finansuos „Lietuvos geležinkeliai“, – kad biudžetui nekliūtų papildoma našta. Latviai ir estai galbūt išsiima iš geležinkelių pinigus, o paskui juos deda į „Rail Balticą“. Čia yra visas modelio skirtumas – Lietuva, mano nuomone, protingiausiai pasielgė.

Lietuvoje „Lietuvos geležinkeliai“ siunčia savo atstovus (į „RB Rail“), o Latvija ir Estija siunčia „nepriklausomus“ valstybės atstovus, kurie stato geležinkelį, o ne geležinkelių įmonės atstovus. Čia toks pritempinėjimas. Na ir kas? Ir pas juos prižiūri tas, kas stato, ir pas mus. Čia tikrai nevykęs priekaištas. Mes jį dažnai girdėdavom. Bet, tiesą sakant, aukštu lygiu jo nekelia“, – teigė R. Masiulis ir pridūrė, jog kaltinimus dėl interesų konflikto Lietuvos atstovams laiko „absurdiškais“.

Vėliau ir brangiau

Kai kalba eina apie projekto „Rail Baltica“ vėlavimus, Latvijos ir Estijos atstovai dažnai pirštu baksnoja į Lietuvą. Tas pats kartojama apie nesenas Europos Komisijos rekomendacijas dėl jau minėtos interesų konflikto situacijos „RB Rail“, kurios, anot projekto partnerių, yra nevykdomos.

Eksministras R. Masiulis pateikia kitokį požiūrį. Anot jo, atsakomybė už nemažą dalį vėlavimų tenka bendrai trijų šalių įmonei „RB Rail“. Politikas ypač išskiria periodą, kai įmonei vadovavo Latvijos atstovė Baiba Rubesa.

„Yra ir objektyvių priežasčių. Trys valstybės – kiekviena vis tiek žiūri savo interesų. Sakyčiau, normalu, kai tokio lygio projektas užstringa. Vis dėlto per daug jau veikiančių asmenų“, – pridūrė R. Masiulis.

„Pagreitintą“ vėžę į Lenkiją „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja baigti 2025 m. Įmonė taip pat laikosi nuostatos, jog visas „Rail Baltica“ projektas bus pabaigtas laiku. Auditorius J. Lukošius laikosi kiek santūresnės nuomonės.

„Manoma, kad galima kai kurių veiklų pabaigos datas paankstinti, „perdengiant“ su kitomis. Jeigu tai pavyks padaryti, galbūt 2026 m. ir įvyks projekto pabaiga. Bet kas bus, kai bus, – žinot, labai sudėtinga prognozuoti“, – svarstė pašnekovas.

„Rail Baltica“ tiesimo darbai Kaune
„Rail Baltica“ tiesimo darbai Kaune
© R. Tenio nuotr.

Kol kas visos trys šalys kartu sudėjus „Rail Balticos“ biudžetą viršija apie 59 mln. eurų. J. Lukošius pažymi, jog šio skaičiaus nederėtų lyginti su visu planuojamu biudžetu, siekiančiu arti 6 mlrd. eurų.

„Dažnai mes girdim, kad 59 milijonai nuo beveik šešių milijardų yra niekinė suma. (...) Bet mes sakom, kad negalima jos lyginti su šešiais milijardais. Šitą sumą reikia lyginti (su biudžetu) nuo pirmojo susitarimo – pirmas susitarimas buvo daugiau kaip 500 milijonų. Kitaip sakant, 59 milijonai yra 11 proc. viršytas biudžetas. Aišku, negalima taip lengvai ekstrapoliuoti, kad visas projektas 11 proc. pabrangs, bet, žinant, kad laikas eina, keičiasi darbų įkainiai, planuojami darbai (...) yra labai netipiniai ir jų kainą prognozuoti gana sudėtinga, mes matome tokią riziką, kad ir likusi projekto dalis gali brangti“, – aiškino auditorius.

„Situacija yra valdoma“

Lietuvos politinėje arenoje „Rail Baltica“ nepatenka tarp karščiausių aktualijų. Seime aktyvesni debatai vyko pernai, kai buvo priimamos projektui reikalingos įstatymų pataisos, paspartinusios žemės paėmimą visuomenės poreikiams.

Kai kurie Seimo nariai aktyviau stebi procesą. Pavyzdžiui, ekspremjeras Algirdas Butkevičius pernai gruodį kreipėsi į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių – klausė apie projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo rizikas.

„Ki­ti me­tai yra pas­ku­ti­niai kontr­aktavimo me­tai, o tų pi­ni­gų, kiek ži­nau, lau­kia ir bul­ga­rai, ir ru­mu­nai, ir is­pa­nai. Jei­gu tik­rai mes to pro­ce­so ne­su­val­dy­si­me, ga­li bū­ti la­bai nei­gia­mų pa­sek­mių. Ar jūs tie­siog nu­ra­min­si­te, pa­sa­ky­si­te, kad vis­kas yra ge­rai? No­rė­čiau iš­girs­ti“, – sakė A.Butkevičius.

J. Narkevičius atsakymą pateikė be konkrečių detalių, bet pabandė nuraminti A. Butkevičių.

„In­ten­sy­viau­sias dar­bas vyk­do­mas dėl tam tik­ro ko­re­ga­vi­mo. Mes kal­bė­jo­me, kad da­bar­ti­niu me­tu iš Lie­tu­vos pu­sės bus su­stip­rin­tas val­dy­mas. Su tuo dir­bu. Tai­gi iš­šū­kiai yra la­bai rim­ti. Ačiū. Aš tiek da­bar ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti. Si­tu­a­ci­ja yra val­do­ma“, – sakė ministras.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
3.6286

Kuriose šalyse pigiausia bei brangiausia išsinuomoti automobilį (1)

Nesvarbu ar keliaujama verslo reikalais, ar laisvalaikio metu, automobilio nuoma neretai kelionę...

Paviešino sukrečiančius vairuotojų liudijimus: už daugiau nei 4 mėnesius – vos 700 eurų (501)

Žiniasklaidoje vis dar dažnai pasirodo stebinančių naujienų apie kone vergiškas tolimųjų...

„Ryanair“ vadovas: teroristai „dažniausiai yra musulmonai“ (91)

Musulmonai vyrai turėtų būti griežčiau tikrinami oro uostuose, nes teroristai „dažniausiai...

Lauktų algų negavusiems vairuotojams – liūdna žinia iš teismo (135)

Laikinojo įdarbinimo įmonė „ Raisitra “ laimėjo vienoje iš bylų prieš į Skandinaviją...

Ieškoma svarbaus transporto mazgo Klaipėdoje atnaujinimo rangovo

Klaipėda ieško, kas už maždaug 36 mln. eurų rekonstruos Baltijos prospekto mazgą – jis yra...

Top naujienos

Žiauriausias skerdynes pokario Europoje matęs taikdarys: jie žiūrėjo į mus su viltimi ir baime, o mes negalėjome nieko padaryti

Liepos 12-osios vakare pirmieji autobusai kirto fronto liniją ir pasiekė Kladanji pabėgėlių...

Lietuvos įmonės įvertino britų planus dėl atvykstančių darbuotojų: sužlugdytų patys save (40)

„Legalus darbas Anglijoje (amžius iki 60 metų)! Dirbk sandėliuose bei fabrikuose! Užsidirbk...

Orai: nemalonus reiškinys tęsis visą savaitgalį (5)

Po labai vėjuotos nakties, sekmadienio dieną vėjas aprims nežymiai. Vis dar daugelyje rajonų...

Gydymo įstaigoje – darbas baudžiavos sąlygomis: per mėnesį uždirba vos 195 eurus (152)

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) – neeilinė situacija, primenanti...

„Bloomberg“: Putino planas žlugo, susitikimas su Lukašenka neišgelbėjo (349)

Vladimiro Putino netikėtas Rusijos vyriausybės atsistatydinimo inicijavimas ir konstitucinių...

Po ilgos tylos Grybauskaitė prakalbo apie santykius su komanda bei ką būtų dariusi su Narkevičiumi (537)

10 metų Lietuvai vadovavusi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Knygų...

Turistų traukos taikinys Lietuvoje: žmonės čia netingi atvykti net iš tolimiausių šalies miestų (9)

Savaitgaliais į Pakruojį, esantį Šiaurės Lietuvoje , suvažiuoja nemažai automobilių, pilnų...

Internautus papiktino „TV pagalbos“ vedėjų elgesys ir žodžiai: gynė smurtavusį vyrą? (177)

Socialines problemas apžvelgiančioje laidoje „TV pagalba“ neseniai buvo rengiama laida apie nuo...

Liga, dėl kurios draugai ir kolegos gali virsti priešais: tokį sergančiojo elgesį sunku pakęsti net ir artimiesiems (3)

Vagystė dažnam asocijuojasi su neigiamais jausmais ne tik dėl to, kad tai – nusikaltimas....

Kodėl moterys patiria orgazmą: tai susiję ne tik su giminės pratęsimu (23)

Priežastys, kodėl moterys patiria orgazmą, mokslininkus domina jau gana seniai. Vyrams orgazmas...

|Maža didelių žinių kaina