Turintieji automobilius sunkiai įsivaizduoja, kad nemažai žmonių kaime priversti planuoti savo gyvenimą pagal autobusą, į jų gyvenvietę užsukantį kartą per 3-4 dienas. Atokesnių kaimų gyventojai negali kada panorėję nusipirkti maisto, nežvilgčiodami į laikrodį pabendrauti su kitame kaime gyvenančiais draugais, o susirasti nuolatinį darbą jiems apskritai neįmanoma, nes tiesiog neturėtų kaip pasiekti darbo vietos.
„Gyventojų kaimiškose vietovėse labai sumažėję, daug kas turi nuosavus automobilius. Nebėra kam autobusais važiuoti", - teigė Molėtų autobusų parko vadovas Alvidas Mickevičius.
Pasak jo, praėjusiais metais keleivių sumažėjo apie 4 procentus. 2009 metais Molėtų autobusai vežė 101 tūkst. keleivių, o pernai jų buvo tik 97 tūkstančiai. Pašnekovas pripažino, kad didžioji dalis maršrutų - tai socialinė paslauga, nes jais važiuoja vos 2-3 žmonės, bet jų atsisakius šie gyventojai visiškai prarastų susisiekimą ir negalėtų net nuvykti pas gydytoją arba nusipirkti maisto. Todėl dalis autobusų parko išlaidų dengiama iš savivaldybės biudžeto. A.Mickevičius patvirtino, kad be šios paramos vežėjai negalėtų egzistuoti.
