Konkurentai neleidžia atsipalaiduoti
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pastebėjo, kad visuose aplinkiniuose uostuose vyksta intensyvios statybos. Jas skatina didėjanti konkurencija.
Kuo visa tai baigsis, neaišku. Jei bus ekonomikos nuosmukis ir krovinių kritimas uostai pajus finansinius sunkumus.
Faktas tas, kad uostams vystyti kaimyninėse valstybėse skolinamos didelės sumos. Lietuva Klaipėdos uostą vysto minimaliai skolindamasi ir ieškodama kitų finansavimo šaltinių.
Per artimiausius dvejus metus Uosto direkcija ketina įgyvendinti jau pradėtus projektus. Nedaug trūko, kad pradėti įgyvendinti projektai būtų sustoję. Grėsmė kilo tuomet, kai Vyriausybė planavo paimti dalį pelno. Iš Uosto direkcijos eliminuoti 30–40 mln. litų būtų virtę 158 mln. litų uosto investicijų netektimi.
Dabar Klaipėdos uoste investicijų poreikis yra gerokai didesnis nei galimybės jas realizuoti. Naujus poreikius atvėrė ir baigtas didelis uosto gilinimas.
Profesionalus olandų darbas
Per keturis mėnesius uoste be pridėtinės vertės mokesčio panaudota 75 mln. litų investicijų. Šis skaičius yra įspūdingas, nes buvo atvejų, kai visų metų investicijos siekė tokią sumą. Galima palyginti – pernai per keturis mėnesius investicijos į uostą sudarė 22 mln. litų.
„Investicijų augimas daugiau kaip tris kartus susidarė dėl įplaukos kanalo gilinimo. Oficialiai šio kanalo gilinimas baigtas gegužės 20 dieną“, – aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė.
Dėl vadinamojo didžiojo kanalo gilinimo Uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė akcentavo rangovo Olandijos kompanijos „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“ profesionalumą.
Darbai buvo baigti tiksliai pagal tokį grafiką. Rangovas iš viso iškasė 4,432 mln. kub. metrų grunto.
Tai didžiausias kada nors uoste vieno projekto vykdymo metu iškastas grunto kiekis.
Metus trukę gilinimo ir platinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanale darbai kainavo 127 mln. litų, įskaičiuojant PVM, iš jų 81 mln. litų – ES paramos lėšos.
Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas ypač svarbus Klaipėdos uostui. Atlikus šiuos gilinimo darbus, uosto plotis padidėjo iki 150 metrų, o gylis – iki 14,5 metro.
Išgilinus kanalą, planuojami gilinimai iki 14 metrų ir prie krantinių. Jau parengtas gilinimo projektas prie „Klaipėdos Smeltės“. Iš viso bus iškasta 89 tūkst. kubinių metrų grunto. Tai leis Klaipėdos uoste pradėti veikti ilgai lauktam HUB-ui.
Šiais metais planuojama pasirengti dokumentus ir dėl gilinimų ties „Begos“ krantinėmis. Bus atliekama studija dėl gilinimo prie 5 ir 6 krantinių, kuriomis naudojasi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO).
Pradės dujovežio pirso statybą
Kitas uosto investicijas padidinęs objektas – Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo krantinių ir pirso statyba. Į šio terminalo infrastruktūrą jau investuota per 75 mln. litų. Objektas visiškai bus užbaigtas šiemet rugsėjį.
Prasidėjo įvažos į Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą statybos. Jų vertė – per 17 mln. litų. Darbų atlikta už du milijonus.
Beveik baigiamas gilinimas, susijęs su būsimuoju suskystintųjų gamtinių dujų terminalu. Iškasta per 1,4 mln. kubinių metrų grunto. Paskutinę gegužės savaitę rangovai planavo iškasti likusius apie 100 tūkst. kubinių metrų grunto toje dalyje prie Kiaulės Nugaros, kur stovės atplaukęs dujovežis ir dujų priėmimo laivas. Ten numatytas 16 metrų gylis.
Pagal sutartį darbai turėjo būti baigti iki birželio 15 dienos, kad birželio 30 dieną būtų galima pradėti suskystintųjų dujų terminalo pirso statybą.
„Gerai, kad gilinimas baigtas anksčiau nei numatyta. Tai leis be jokios skubos pasirengti dujų terminalo pirso statybai“, – pastebėjo V.Paukštė.
Dalis projektų stringa
Toliau stringa „Klaipėdos Smeltės“ naudojamų 96–100 krantinių rekonstrukcija. Tai šiandien bene skaudžiausia Uosto direkcijos veiklos vieta. Jau kelerius metus neįmanoma pabaigti šio objekto.
Darbus vykdžiusios bendrovės bankrutuoja. Nutraukus sutartį su vienu rangovu, toliau viešųjų pirkimų konkurse bus renkamas kitas rangovas. Geriausiu atveju darbai būtų pabaigti iki šių metų pabaigos.
„Paradoksas, kai dėl vieno projekto nuolat tenka skelbti vis naujus ir naujus rangos konkursus“, – pastebėjo A.Vaitkus.
Ilga istorija yra ir dėl geležinkelio į 144 krantinę statybos. I etapo statybos darbai buvo pradėti pagal vieną statybos leidimą, tačiau paaiškėjo, kad reikia kito. Jį gavus pagal naują dokumentą dar reikės atlikti dalį papildomų darbų. Taip pat bus atidėti II etapo geležinkelio tiesimo darbai, kurių vertė per 8 mln. litų. Šis objektas yra pavyzdys, kaip uoste neatsakingai dirba projektuotojai.
Kitas kurioziškas atvejis, kai projektuotojai neįvertino Kairių gatvėje esančių šulinių. Rekonstruojant gatvę darbai sustojo, nes reikėjo perbraižyti projektą. Nebuvo galima naujoje dangoje palikti išdaužytų šulinių.
Projektuotojų neapsižiūrėjimas „išlindo“ ir rekonstruojant 7 ir dalį 8 krantinės. Į kaimyninę krantinę buvo įterptas papildomas šlaitas. Dabar tenka nuimti dalį šlaitų, kad krantinė nuo 168 metrų prailgėtų iki 200 metrų.
Kuriozinė situacija dėl geležinkelio susidarė ir uosto šiaurinėje dalyje. Suprojektuotas geležinkelis atsirėmė į pastatytą sandėlį. Darbai sustojo maždaug vieneriems metams. Jau įrengto pastato nepatrauksi, todėl teko iš naujo derinti geležinkelio trasą.
