Labiausiai apkrautas ir 30 metų neremontuotas tiltas nukentėjo dėl labai didelio krūvio ir šalčio. Tokias preliminarias išvadas, pirmadienio rytą pasislinkus Kauno Kleboniškio tilto per Nerį konstrukcijai, padarė skubiai susirinkę ekspertai.

"Antradienį dar bus atlikta išsami tilto apžiūra - Kelių tyrimo instituto ekspertai įeis į jo vidų ir apžiūrės, ar neatsirado plyšių. Tačiau jau galima pasakyti, kad 8 metaliniai tilto šarnyrai vienu metu nutrūko dėl didelės apkrovos, be to, dar prisidėjo ir šaltis. Tai labiausiai apkrautas tiltas Lietuvoje, jis kapitaliai neremontuotas nuo statybos pradžios - 30 metų. Per tą laiką buvo atnaujinta tik jo danga", - BNS sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas.

Pasak jo, tiltas bus remontuojamas, o iki tol jis bus paremtas: "Nėra jokio pavojaus, kad tiltui gali dar kas nors atsitikti. Pačiam tiltui nieko ir nenutiko, nukentėjo tik viena jo dalis, kuri labiausiai junta dinamines apkrovas. Kai tiltu nevažiuoja automobiliai, jam pavojaus nėra".

G.Viršilo teigimu, bus skelbiamas rangovo konkursas arba jis bus atrinktas tiesioginių derybų būdu, nes norima kuo greičiau pradėti atstatymo darbus. Jis neatmetė, kad tiltą remontuos jį stačiusi bendrovė "Kauno tiltai", kuri veikia Kaune ir kurioje dar dirba tiltą statę žmonės.

Kiek užtruks ir kiek kainuos tilto remontas, G.Viršilas negalėjo prognozuoti, nes betonavimo darbai negali būti atliekami per šalčius, be to, deformacines siūles reikia gaminti pagal užsakymą ir tik užsienyje: "Visa tai gali užtrukti ilgai".

"Kauno tiltų" valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius BNS sakė taip pat negalintis prognozuoti, kiek galėtų trukti ir kainuoti tilto remontas. Anot jo, kol kas net neaišku, kokie yra jo defektai ir kokių darbų prireiks.

Įvykio vietoje valstybės įmonės „Automagistralė" direktorius Vladislavas Molis DELFI sakė, kad tokio įvykio dar neteko matyti.

„Padėtis iš tiesų prasta. Per 30 metų tokio atvejo dar neteko matyti", - stebėjosi V. Molis.

Pasislinkus tilto konstrukcijoms eismas uždarytas ir po tiltu. Tiesa, specialistai apžiūrėję tiltą leido eismą atnaujinti.

Ties tiltu susidarė milžiniškas transporto kamštis. Eismas šioje vietoje yra reguliuojamas, transporto priemonės, važiuojančios nuo Klaipėdos pusės Vilniaus link, nukreipiamos keliu Marijampolės pusėn, taip pat Žemaičių plentu į Varnių gatvę.

Specialistai apžiūrėjo ir į Klaipėdos pusę vedantį tiltą. Konstatuota, kad tilto konstrukcijos tvirtos ir pavojaus nekelia. Netrukus šiuo tiltu bus paleistas eismas link Vilniaus pusės – kelininkai išardė kelio juostas skiriančius atitvarus ir šiuo tiltu bus paleistas dvipusis eismas.

Įgriuvus 1980 metais statytam tiltui įvykio vietoje buvo ir tilto projektuotojas Darius Žickis.

„Nieko baisaus nenutiko. Reiks tiltą pakelti ir suvirinti nutrūkusias sijas. Darbai netruks ilgai", - tikino D. Žickis.

Kauno m. savivaldybė informuoja, kad atsakingiems specialistams apžiūrėjus įsmukusį tiltą per Nerį nustatyta, kad transporto eismas Panerių gatve, kuri driekiasi po tiltu, gali būti atnaujintas, todėl 21-ojo autobusų maršrutai važiuos įprastu maršrutu ir grafiku.

Kauno valdžia prašo Vyriausybės finansinės pagalbos likviduojant Kleboniškio tilto per Nerį avarijos ir ekstremalios padėties dėl iškritusio gausaus sniego pasekmes.

Pirmadienį posėdžiavusios Ekstremalių situacijų valdymo centro veiklos koordinavimo grupės vadovas, Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas su prašymu tarpininkauti dėl 2 mln. litų skyrimo raštu kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją.