Latvijos vyriausybė lėšas įmonės nuostoliams dengti žada investuoti tik praktiškai perėmusi į bendrovės valdymą į savo rankas.

Pagal iki šiol veikusią akcininkų sutartį kontrolinis „air Baltic“ akcijų paketas – 52 proc.akcijų – priklausė valstybei, tačiau teisė valdyti įmonę buvo atiduota 47 proc. akcijų turinčiai privačiai akcininkei – „Baltijas Aviacijas sistemas“, kurios pusę akcijų valdo bendrovės prezidentas Bertoldas Flickas, o kitą pusę – Bahamuose registruota įmonė.

Vakar abu bendrovės akcininkai oficialiai sutarė šią valstybei labai nenaudingą akcininkų sutartį nutraukti, o įmonės veiklos nuostoliams dengti skirti apie pusę milijardo litų. Latvijos Vyriausybė įsipareigojo „air Baltic“ įstatinį kapitalą padidinti beveik 300 milijonų litų, „Baltijas Aviacijas sistemas“ – maždaug 200 milijonų. Tačiau pinigus oro vežėjas gaus tik įvykdęs kelias Vyriausybės keliamas sąlygas, tarp kurių pagrindinė – pašalinti iš pareigų dabartinį bendrovės vadovą Bertoldą Flicką.

„Turi būti priimti nauji „air Baltic“ įstatai, ir tiek bendrovės valdyboje, tiek taryboje lemiamas žodis privalėtų priklausyti valstybės atstovams, t.y. Vyriausybės deleguotiems žmonėms. Ir dar reikalaujama, kad valstybė atgautų „air Baltic“ prekinį ženklą, kuris Bertoldo Flicko dėka, kaip įtariamam, nelabai švarių ir skaidrių veiksmų dėka, buvo iš valstybės perpirktas“, – pranešė Lietuvos radijo korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis.

Bertoldo Flicko atleidimo klausimą turėtų svarstyti jau nauja bendrovės valdyba, kurią formuoja šiandien susirinkę akcininkai. Pirmoji 90 milijonų litų finansinė injekcija bendrovę turėtų pasiekti tik po poros savaičių. Tiek laiko duota Vyriausybės keliamoms sąlygoms įvykdyti.

Vidinių nesutarimų draskoma „air Baltic“ jau buvo pradėjusi mažinti skrydžių, tarp jų ir iš Vilniaus, skaičių, atleidinėti darbuotojus – stiuardus, pilotus, mechanikus. Neaudituotais duomenimis pernai bendrovė patyrė beveik 140 milijonų litų nuostolių.