„Manau, kad automobilių mokestis visada yra paslėpta galimybė, net tada, kai skaitau, kad pagal Socialinį modelį numatoma palaipsniui mažinti darbdavių mokestinę naštą (darbo jėgos mokesčiams – DELFI) po 1 proc., aš ten jau matau automobilio mokesčio viziją. Nors sakoma, kad ekonomikos augimas viską išspręs, paprastai į jį būna tiek pretendentų, kad visiems likti gėrybių nuo ekonominio augimo nėra jokių šansų“, - kalbėjo G. Nausėda.
Jo manymu, jei Lietuvoje bus mažinamas darbo apmokestinimas, tai bus galima kompensuoti dviem būdais: arba praplėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, pavyzdžiui, apmokestinti visą NT, nepriklausomai nuo jo vertės, arba įvesti automobilių mokestį.
Pasak jo, dirva automobilių mokesčiui jau yra ruošiama, pavyzdžiui, svarstoma, kaip sumažinti taršą.
„Gali atsirasti ir daug kitų gražių argumentų, kodėl automobilių mokesčio Lietuvai reikia“, - mano G. Nausėda.
Lietuvoje, 2013 m. duomenimis, tūkstančiui gyventojų teko 562 automobiliai, o tai yra panašiai ar netgi daugiau negu gana turtingose valstybėse, rašoma SEB „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“. Suomijoje tūkstančiui gyventojų tenka 560 automobilių, Vokietijoje – 530, o Šveicarijoje – 529.
Įdomu, kad Lietuvoje 87 proc. automobilių – senesni nei 10 metų.
„Perkame trantus ir juos po to remontuojame“, - situaciją Lietuvos automobilių rinkoje apibendrino G. Nausėda.
Ekonomisto nuomone, nors atrodo, kad „padorus“ naudotas automobilis yra 6-7 m. amžiaus, tačiau rasti tokių rinkoje yra sudėtinga, nes jų pardavimai prie 6-7 m. buvo iš esmės sumažėję dėl globalios finansinės krizės.
Lietuva pagal naujų automobilių apimtis atsilieka nuo Estijos, taip pat nuo Estijos atsilieka ir pagal naujų automobilių pardavimus šiemet pirmą pusmetį.
