aA
Lietuvos investuotojų forumas Vyriausybei siūlo investuoti į nacionalines oro linijas. Tai esą padidintų šalies konkurencingumą ir pagerintų investicinį klimatą. Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat išsakė savo poziciją, jog iš esmės pritaria lietuviškų avialinijų sukūrimui ir Vyriausybė yra suinteresuota, kad kuo daugiau tiesioginių skrydžių būtų iš Lietuvos į kitus Europos miestus. Ar nėra keista, kodėl mes apskritai svarstome šį klausimą? Kodėl dar mūsų šalis neturi atsakymo?
Gvidas Aukštuolis
Gvidas Aukštuolis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jei mes lygiuojamės į kitas ES šalis nares – tarp jų nėra valstybės, kuri neturėtų nacionalinio vežėjo. Neabejoju, kad ir Lietuva gali jį turėti bei išlaikyti. Juolab, kad mūsų kaimynės – Latvija ir Estija turi, o mūsų šalis dėl realiai nepamatuojamų priežasčių niekaip negali sudėlioti plano, kaip įgyvendinti strategiškai svarbų projektą – turėti nacionalinį vežėją.

Manau, kad reikia imtis kardinalių veiksmų pradedant nuo oro uostų strategijos, nes šiuo metu Lietuvoje keleivių srautas išbarstytas trijuose oro uostose. Buvo kalbų apie bendrą Vilniaus ir Kauno oro uostą, bet tai ir liko kalbomis. Aišku tik viena – investicijų į tris oro uostus ekonominės naudos nėra, o ir masto negalime gauti. Todėl reikia ryžtis priimti gal nelabai populiarius, bet labai reikalingus sprendimus. Visą dėmesį reikėtų sutelkti į keleivių srauto Vilniaus oro uoste didinimą, kuris taptų dar įdomesnis naujoms aviakompanijoms, o esamas paskatintų plėsti maršrutus. Arba rimtai svarstyti naujo oro uosto atsiradimą tarp Vilniaus ir Kauno, kuris turėtų geras plėtros galimybes. Nors, lyginant šių metų ir 2009 m. pradžioje buvusius maršrutus Vilniaus oro uoste susisiekimas yra daug aukštesniame lygmenyje – keleivių skaičius nuolat auga, tačiau tiesioginių skrydžių geografija tikrai turi kur plėstis.

Atsakyti į klausimą, kurios kryptys yra gyvybiškai svarbios Vilniaus ar Palangos oro uostuose, tikriausiai vienareikšmiai būtų sunku, nes yra daug veiksnių, kuriuos reikia įvertinti. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad norint sukurti keleivių srautus bet kokia kryptimi, reikia skraidyti ne mažiau 18 mėnesių, turint omenyje, kad pirmuosius 6 mėnesius lėktuvo užpildymas gali neviršyti nei 20 proc. Tokie skaičiai toli gražu prasilenkia su žodžiu „pelnas“ ir tik dar kartą įrodo, kad pradžioje reikia labai daug investicijų. Kitas svarbus momentas yra ne tik parinkti teisingas kryptis, o labai svarbu yra skrydžių dažnis. Jei Paryžiaus kryptimi skrydis yra tik 4 kartus per savaitę, darbo reikalais keliaujantys žmonės vis tiek rinksis skrydžius su persėdimu, jie turi matyti skrydžius bent jau 6-7 kartus per savaitę, kad jiems būtų patrauklu. Reikiamo dažnio užtikrinimas dar kartą pasako, kad reikia tikrai didelių investicijų. Manau, kad mūsų šalis turi investuoti į tuos dažnus skrydžius reikiamais maršrutais ir tas investicijas skirti steigiant nacionalinį vežėją.

Tačiau svarbiausia suprasti, kad tos didelės investicijos į gerą susisiekimą oru yra skirtos verslo, investicijų skatinimui, ir verslas valstybei atiduos keletą kartų didesnę grąžą. Yra atlikta daugybė studijų, kaip susisiekimas daro įtaką verslo aplinkos gerinimui ir investicijoms regione, tačiau visuomenė skaičiuoja viską kiek kitaip: žmonės supranta, kad reikia remti žemdirbius, pvz., dėl kritusių pieno supirkimo kainų, bet nenori suprasti, kodėl svarbu remti aviaciją – išlaikyti nacionalinį vežėją.

Nacionalinės oro linijos be abejonės kurtų pridėtinę vertę šaliai. Puikiai žinoma, kad vietinė aviakompanija visada yra eksportuotoja, o naudojimasis kitų paslaugomis – importas. Ar tikrai esame tokie turtingi, kad mums nebesvarbus eksportas? ICAO ( angl. International Civil Aviation Organization, liet. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija) yra paskaičiavę, kad 1 aviakompanijos darbuotojas sukuria 6 papildomas darbo vietas. Aviakompanijos apyvartos 1 euras papildomai sukuria 3,45 euro BVP. Sukuriama vertė yra nepalyginamai didesnė nei aviakompanijai reikalingos investicijos.

Galima imti šimtus atliktų tyrimų ir skaičiuoti, ką šaliai duoda investicijos į gerą susisiekimą oru, ir manau, kad mūsų politikai visą tai puikiai žino, tačiau jie nenori prisiimti atsakomybės už ilgalaikes investicijas Lietuva pirmoji posovietinė valstybė pradėjusi skraidyti su vakarietišku „Boeing“ lėktuvu, tačiau šiai dienai esame vienintelė valstybė ES neturinti savo nacionalinio vežėjo.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Automobilių taršos mokestis dar neįsigaliojo, bet jau veikia: rinkoje pastebima pokyčių (153)

„Kalbos apie automobilių taršos mokestį galimai šiek tiek prisidėjo prie pokyčių Lietuvos...

Šalies kelių dangos sausos, tik Rytų Lietuvoje – drėgnos, vietomis šlapios

Pirmadienio pavakarę šalyje be lietaus. Oro temperatūra nuo 6 iki 11 laipsnių šilumos.

Kito kelio nėra: automobilių taršos mokestis taps metinis (843)

Nuo 2023 metų Lietuvoje turėtų būti įvestas metinis automobilių taršos mokestis, numatoma...

Važiavimo sąlygas gali apsunkinti gūsingas vėjas

Šalyje pirmadienio rytą valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia buvo drėgnos, vietomis yra...

Naktį eismą sunkins nedidelis lietus, stiprus vėjas

Pirmadienio naktį eismą šalyje sunkins nedidelis lietus, stiprus vėjas, pranešė Lietuvos...

Top naujienos

Automobilių taršos mokestis dar neįsigaliojo, bet jau veikia: rinkoje pastebima pokyčių (153)

„Kalbos apie automobilių taršos mokestį galimai šiek tiek prisidėjo prie pokyčių Lietuvos...

Kokių vaiko pinigų tikisi ir daug, ir mažai uždirbantys tėvai (112)

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų palaiko vaiko pinigus, ir tik mažesnioji mano, kad vietoj jų...

Gauti Kinijoje viešėjusio lietuvio mėginio rezultatai (84)

Pirmadienį į Kauno klinikinę ligoninę iš Alytaus atvežtas Kinijoje lankęsis vyras, kuriam buvo...

Londono Sičio perspektyvas po „Brexit“ temdo konfliktas (4)

Diskusijoms apie Europos kapitalo rinkų ateitį po „ Brexit “ iš esmės pavyko išvengti...

The Economist

Mokslininkai sudarė išsamiausią iki šiol genetinį vėžio žemėlapį

Jis atskleidžia, kaip sunku bus perprasti auglius.

Nuo koronaviruso mirė Uhano ligoninės direktorius pranešimai buvo cenzūruojami (4)

Kinijoje nuo koronaviruso mirė Uhano ligoninės direktorius.

Deda tašką mistikai, kuri gaubia Bermudų trikampį (14)

Identifikavus beveik prieš šimtmetį pradingusio laivo nuolaužas buvo paneigta populiari sąmokslo...

Dėl koronaviruso Rusijoje pabrango daržovės (23)

Chabarovsko krašte ir Žydų autonominėje srityje dėl koronaviruso pabrango daržovės .

Paaiškino, kodėl sovietmečiu buvo drastiškai perauklėjami kairiarankiai ir kokios to pasekmės (74)

Visi, kurių moksleiviški metai sutapo su sovietmečiu, puikiausiai žino vieną keistenybę, kurią...

Po tyrimo paaiškėjo: ką daryti, kad laimėtumėte papildomus 10 metų be ligų (12)

Naujas tyrimas parodė – pakoregavus gyvenseną ir įgijus sveikų įpročių, moterims garantuoti...

|Maža didelių žinių kaina