Kodėl susidaro eilės pasienyje?
Baltarusijos atstovai teigia, kad eilėms susidaryti yra pakankamai objektyvių priežasčių.
Visų pirma, pastaraisiais metais automobilių srautas išaugo apie 10 proc. Remontuojamas Grigorovčinos punktas ir čia šiuo metu sunkiasvorės transporto priemonės kirsti sienos negali. Kotlovkoje galioja transporto priemonių masės apribojimai taikomi vienai ašiai, tad ir čia ne visi norintys gali kirsti sieną. Automatiškai per šiuos punktus anksčiau vykę vilkikai pasuko į kitus.
Kita svarbi priežastis yra Lenkijos draudimas išvežti daugiau nei 600 litrų kuro. Nemaža dalis vežėjų, norintys sutaupyti pirkdami pigesnį kurą, ryžtasi ilgiau pastovėti eilėse ir išvažiuoti iš Baltarusijos į Lietuvą ar Latviją. Pastebėta tendencija, kad po tokio Lenkijos apribojimų įvedimo, prie Lietuvos sienos padaugėjo Ukrainos ir Moldavijos vežėjų.
Tokių problemų nėra Baltarusijos – Lenkijos pasienyje. Jei Lenkija panaikintų apribojimus, arba Lietuva įsivestų panašius, tuomet dalis sunkvežimių nuo mūsų šalies postų į Europą pasuktų tiesiausiu keliu per Lenkiją. Kol kas, galime tik perfrazuoti posakį: tiesiai arčiau ir pigiau, aplinkui – pelningiau.
Lietuvos Pasienio kontrolės punkto direkcijos direktorius Arnoldas Tvaranavičius konstatavo, kad Lietuvos pasienio kontrolės punktuose yra labai netolygus apkrovimas, tačiau tikslių priežasčių, kodėl, neatskleidė: „Šias priežastis žino tik tai patys vežėjai,“ ir kaip galimą priežastį įvardino iš transporto priemonių masės apribojimus taikomus iš Baltarusijos pusės.
Ir Baltarusijos, ir Lietuvos pusės sutinka, kad reikia atidaryti naujus sienos kirtimo punktus, tačiau norint tai įgyvendinti, reikia nueiti nemažą biurokratinį kelią, o galiausiai ir sulaukti statybinių darbų pabaigos. Tie postai pradės veikti tik po metų ar net vėliau.
pkpd.lt skelbiama informacija apie eiles neatitinka realybės
Portalo Cargonews.lt redakcija kovo 21 d. rytą sulaukė kelių Lietuvos vežėjų skambučių, kurie teigė, kad Pasienio kontrolės punktų internetinėje svetainėje www.pkpd.lt informacija apie eiles pasienio punktuose neatitinka realybės, todėl nusprendė tuo pasidomėti.
Likus kelioms minutėms iki 9 val. Ryto, kai www.pkpd.lt tnaujinama informacija apie vilkikų eiles Medininkų, Lavoriškių, Raigardo, Šalčininkų ir Nidos pasienio punktuose, radome informaciją, kad Lavoriškių punkte – nei vieno laukiančio automobilio, Medininkų punkte lūkuriuoja 60. Iškarto po 9 val. Rytinio informacijos atnaujinimo, paaiškėjo, kad Lavoriškių poste atsirado 35, o Medininkų – 100 automobilių eilė.
Skambinę vežėjai mus informavo, kad reali situacija pasienyje iš Lietuvos pusės – apie 600 laukiančių vilkikų eilė. Direkcijos vadovas A. Tvaranavičius, paklausus apie šią situaciją sakė: ,,Jie gali nemeluoti, kad yra 600 automobilių eilė. Tiek būna tik prieš šv. Kalėdas“. Anot jo, galėjo susidaryti gal kiek didesnės eilės, tačiau tikrai ne 600.
Informacija apie vienuose punktuose esančias eiles atnaujinama kas 15 min, o kituose tik du kartus per parą. Kaip pasakojo direkcijos vadovas, Ramoniškių ir Panemunės punktuose buvo pasamdyta saugos tarnyba, kuri pritaikė programinę įrangą, atnaujinančią duomenis apie eiles kas 15 min. Tai labai patogu, bet brangu. Be to, kai buvo pasirengta tą patį padaryti Baltarusijos pasienyje, direkcijos atstovai pastebėjo, kad eilės išnyko dėl Baltarusijos sugriežtinto įvažiavimų skaičiaus reglamentavimo ir pabrangusio kuro. Buvo nuspręsta šį klausimą atidėti.
„Dar viena atidėjimo priežastis – šiuo metu vykstantis transporto priemonių laukiančių kirsti LR sieną eilių valdymo informacinės sistemos pirkimo konkursas, kuris įgalins skaičiuoti eiles 5 tarptautiniuose didžiausiuose pasienio punktuose,“ – dėstė A. Tvaranavičius.
Informacijos netikslumu apie eiles Baltarusijos pasienyje, skelbiamoje pkpd.lt, įsitikinome patys. Kovo 22 d. vakarą nuvykę prie Baltarusijos sienos, nežinodami, kiek vilkikų stovi viename kilometre, nepatingėjome ir suskaičiavome jų 624. Nors ir ne kalėdinis periodas, kaip sakė A. Tvaranavičius, bet, pasienyje vilkikų eilės tokios. Lieka tikėtis, kad realūs skaičiai greitu metu atsiras ir direkcijos svetainėje.
Eilės pasienyje gali dar labiau ilgėti
Lietuvoje įvestas naujas reikalavimas, kad dyzeline būtų nemažiau 7 proc. biopriedų, gali tapti dar viena priežastimi važiuoti pirkti kuro į kaimynines šalis, kur jis ženkliai pigesnis ir su mažesniu kiekiu biopriedų. Galima kalbėti apie tai, kad tuomet sutaupoma nemažai lėšų, tačiau brangios technikos savininkams kur kas svarbesni aspektas gali būti tai, kad tradicinis dyzelinas be biopriedų tikrai nekenks jo transportui.
Kaip teigė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius: „Net įsivedę akcizo minimumą degalams, niekada nesusilyginsime su kuro kainomis Rusijoje ir Baltarusijoje, nepaisant to, kad šiose šalyse jau keletą kartų kuras brango, jis čia vis tiek kainuoja ženkliai mažiau.“
Kita vertus, dyzelinas rytuose niekada nebuvo labai giriamas. Jo kokybe dažnai buvo abejojama, o ypač šaltuoju metų periodu, todėl L. Vosylius pastebi, kad vairuotojai, baimindamiesi rytuose įsigyti vasarinį kurą, žiemą sugrįžo į mūsų degalines. Tai tik parodo, kad šešėlinis verslas klesti.
