Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, jog perdavęs vairuoti transporto priemonę žmogui, neturinčiam teisės jos vairuoti, asmuo gali gauti baudą nuo 200 iki 400 litų.
Tuo tarpu žmogui, kuris perduoda vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, gresia 300-500 litų dydžio bauda.
Kelių eismo taisyklės taip pat draudžia vairuoti automobilį neblaiviam, susirgus, pavargus, duoti mašiną asmeniui, paveiktam bent vieno iš šių veiksnių.
Tiesa, policijos turima statistika rodo, jog tokių pažeidimų nustatoma ir už juos nubaudžiama ne itin dažnai. Pavyzdžiui, pernai užfiksuoti 227 atvejai, kuomet asmuo perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam žmogui. Iš viso atvejų, kuomet prie vairo sėdėjo apgirtęs vairuotojas, buvo 32 tūkst.
Pernai buvo nustatyta 14 tūkst. atvejų, kai automobilį vairavo asmenys, neturintys vairuotojo pažymėjimo. Iš jų 651 kartą mašina perduota tokiems asmenims.
Anot R. Požėlos, tokių atvejų tyrimai nėra paprasti. Mat tenka aiškintis, ar žmogus galėjo žinoti, kad asmuo, kuriam perdavė mašiną, buvo neblaivus, ar tikrai buvo žinoma, kad prie vairo sėdęs kitas žmogus neturi teisių.
Tik išnagrinėjus, kaip tiksliai automobilis atsidūrė neblaivaus ar vairuotojo pažymėjimo neturinčio asmens rankose, bei nustačius, kad šios aplinkybės buvo žinomos, neatsakingai pasielgusiam žmogui gali būti skirta bauda.
„Dėl kiekvieno atvejo atliekamas tyrimas. Įrodymo prasme tai yra sudėtingas procesas, - DELFI sakė R. Požėla. – Ne kiekvienas asmuo yra medikas ir ne kiekvienas privalo turėti žinių, kad nustatytų neblaivumą. Nežymų ar lengvą girtumą pastebėti sunku. Jei buvo akivaizdžių požymių, kad žmogus girtas, jam mašiną davęs vairuoti asmuo turi būti nubaustas. Bet reikia pažvelgti ir giliau – kodėl neblaivus žmogus vairavo“.
Pareigūnas pripažino, kad paprastai tokiais atvejais būna kalti abu asmenys – ir tas, kuris duoda vairuoti, ir tas, kuris sutinka. Tik išimtiniais atvejais neblaivus ar teisių asmuo būna prie vairo pasodinamas ne abipusiu susitarimu, o prievarta, grasinant.
Mašinų savininkai dažnai teisinasi vakarėlyje ar giminės susiėjime padauginę alkoholio, todėl automobilį duoda tam, kuris išgėrė mažiau.
Be to, neretai tokioje pačioje situacijoje atsidūrę tėvai paprašo namo parvežti nepilnamečių vaikų, kurie net negali turėti teisių: „Neblaivus tėvas paprastai sėdi šalia. Tuomet nesudėtinga įrodyti jo kaltę. Tėvai net neginčija, teisinasi pasirinkę mažesnę blogybę: ne gauti baudą už vairavimą neblaiviam ar sukelti avariją, o leisti vairuoti vaikui. Tačiau kai asmuo neturi vairavimo įgūdžių, gali nutikti bet kas. Žmogus dar prieš vakarėlį turi pasvarstyti, ar išgers ir kaip po to keliaus namo“.
Jei savininkas perduoda mašiną suaugusiam žmogui, anot R. Požėlos, reikėtų įsitikinti, kad šis tikrai turi teisę vairuoti: „Logiškai mąstant, savininkas turėtų pamatyti jo vairuotojo pažymėjimą. Žinoma, nekalbama apie atvejus, kai žmogui atimta teisė vairuoti, tačiau pažymėjimas iš jo dėl kažkokių priežasčių nepaimtas“.
