BTA latviams, perkantiems civilinės atsakomybės draudimą, siūlo kartą per metus sumokėti baudą už ne daugiau kaip 20 km/val. viršytą greitį. Tiesa, atskirai draudimas nuo greičio viršijimo neparduodamas.

Bendrovės „BTA draudimas" Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus specialistė Diana Lukoševičiūtė DELFI sakė, kad šiuo metu Lietuvoje atliekama analizė ir skaičiavimai dėl galimybės pasiūlyti šią paslaugą.

„Šiuo metu tiriame rinką, duomenis, todėl dar negalime pasakyti, kiek toks draudimas kainuotų", – tvirtino pašnekovė. Jos teigimu, Latvijoje paslauga pasiūlyta gavus tyrimo rezultatus, kad apie 80 proc. Latvijos vairuotojų iki 20 km/val. greitį viršija atsitiktinai.

Tai būtų nesusipratimas?

Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas tokias iniciatyvas vertina skeptiškai ir primena, kad pačioje Latvijoje ši idėja priimama „nevienaprasmiškai".

„Aš drįsčiau teigti, kad tai būtų nesusipratimas. Tai kertasi su pačiu saugaus eismo principu. Mes visi draudikai turime kovoti, kad autoįvykių būtų kuo mažiau, kad didėtų vairavimo kultūra Lietuvoje, kuri yra velniškai bloga, kaip ir Latvijoje", – DELFI tvirtino Transporto priemonių draudikų biuras direktorius.

Jo teigimu, daugelyje Europos šalyse laikomasi to paties principo – kuo saugiau vairuoji, tuo mažiau moki už draudimą.

Kiekvienas turi atsakyti už save

Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Renatas Požėla DELFI sakė asmeniškai nepritariantis tokiems siūlymams.

„Iš tikrųjų kiekvienas žmogus privalo laikytis eismo taisyklių, o jeigu jų nesilaiko ir padaro pažeidimą, privalo už tai atsakyti įstatymo nustatyta tvarka – pats gauti nuobaudą ir ją įvykdyti", – tvirtino policijos atstovas.

Jis primena, kad baudos tikslas yra užtikrinti, kad žmogus ateityje laikytųsi reikalavimų ir bauda turi veikti kaip auklėjamoji priemonė.

„Jeigu žmogaus vardu bus išrašyta, bet jis tos baudos nemokės, tai nuobauda praras savo tikslus", – sakė R. Požėla.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Lietuvoje įvyko beveik 2 tūkst. avarijų, kurių metu žuvo 169 žmonės. Šiemet keliuose žuvo maždaug trečdaliu mažiau žmonių, o avarijų įvyko maždaug penktadaliu mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pernai situacija keliuose buvo pradėta vadinti „karu keliuose", tačiau nuo sausio įsigaliojusios griežtesnės nuobaudos situaciją kiek prislopino.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją