aA
Vilniaus oro uoste iki 2022 metų turėtų būti pastatytas naujas keleivių išvykimo terminalas. Tuo metu Kauno ir Palangos oro uostuose vyks atnaujinimo darbai. Be to, Lietuva 3 mln. eurų ketina skirti turizmo rinkodarai.
Vilniaus oro uosto T4
Vilniaus oro uosto T4
© Vilniaus oro uostas

Visa tai numatyta Vyriausybės „Ateities ekonomikos DNR“ plane. Jau patvirtintame projekte, už kurį atsakinga valstybės valdoma įmonė „Lietuvos oro uostai“, rašoma, kad Vilniaus (VNO) ir Kauno (KUN) oro uostuose infrastruktūros pagerinimo reikia siekiant užtikrinti reikiamą saugą bei sumažinti piko srautų grūstis.

„Planuojamo naujo VNO išvykimo terminalo T4 sukuriamas papildomas plotas reikalingas kaip priemonė padidinti aptarnaujamų keleivių pajėgumus, užtikrinti saugius socialinius atstumus bei keliones keleiviams esant Covid-19 ar kitos pandemijos rizikai, taip pat kaip galimybė nepertraukiant oro uosto veiklos renovuoti esamus terminalus.

Planuojama, jog VNO naujo T4 išvykimo terminalo bendras plotas sieks apie 13,8 tūkst. kvadratinių metrų, taip būtų užtikrinama erdvesnė infrastruktūra esant COVID-19 rizikai. Naujame T4 išvykimo terminalo priestate bus įdiegta nauja sprogmenų aptikimo įranga (EDS). Įsigyta kita būtina technologinė ir saugumo įranga. Išvykimo terminalo pralaidumas padidės nuo 3,5 mln. iki 7,8 mln. keleivių per metus, bus užtikrintas ne mažesnis nei 2,4 tūkst. keleivių per valandą terminalo pralaidumas viena kryptimi“, – rašoma plano priede.

Projekto Vilniuje vertė – 47,5 mln. eurų.

Jau skelbta, kad naujo VNO terminalo statybų rangos konkursą laimėjo įmonė „Mitnija“. Kartu numatoma sutvarkyti ir 34 tūkst. kv. m oro uostų prieigų.

Šiemet VNO jau atidarytas ir VIP terminalas, konferencijų centras.

„Naujajame pastate vienu metu gali vykti ne tik svarbių delegacijų aptarnavimas prieš ar po skrydžio, bet ir konferencijos ar privatūs renginiai unikalioje 520 kv. m erdvėje, antrajame pastato aukšte su vaizdu į oro uosto peroną. Konferencijų centro plotas, jo išplanavimas ir visa būtiniausia įranga leidžia priimti net 300 svečių teatro formatu arba apie 200 svečių iškilmingos vakarienės formatu“, – skelbė oro uostas.

„Ateities ekonomikos DNR“ plano priede dar rašoma, kad KUN norima išplėsti esamą terminalo infrastruktūrą taip, kad jis atitiktų visus reikiamus saugos ir operacinius reikalavimus, sumažintų keleivių grūstis.

„Šių oro uostų rankinio bagažo patikros rentgeno spindulių įrenginiai, registruoto bagažo aviacijos saugumo įrenginiai, išvykimo ir atvykimo bagažo sistemos yra nusidėvėjusios, baigusios savo gyvavimo ciklus, todėl projektų metu bus atnaujinamos ir išplečiamos būtinos terminalų veiklai ir optimaliam resursų paskirstymui užtikrinti technologinės bei saugumo užtikrinimo sistemos. Tai turės teigiamos įtakos keleivių aptarnavimo greičiui ir patogumui.

KUN terminalas atitiktų visus reikiamus saugos ir operacinius reikalavimus, sumažintų eiles, visa infrastruktūra būtų pajėgi aptarnauti iki 2 mln. keleivių per metus. Dabartinis terminalo plotas išplečiamas nuo 7,3 tūkst. kv. m iki 11669 kv. m ir bus patogus vienu metu aptarnauti keturių atvykstančių ir išvykstančių reisų keleivius, atitiks bazines IATA patogumo rekomendacijas laipinimo, atvykimo zonose. Taip pat bus įsigyta būtina technologinė ir saugumo įranga“, – rašoma dokumente.

Projekto Kaune vertė – 12,55 mln. eurų.

Tuo metu Palangos oro uoste (PLQ), kaip teigiama plano priede, atnaujinimas yra būtinas siekiant užtikrinti saugą aerodrome bei aplinkosauginius reikalavimus.

„Dabartinė PLQ kilimo ir tūpimo tako, riedėjimo takų ir perono danga yra pažeista – susidarę temperatūriniai, atsikartojantys bei nuovargio plyšiai, liekamosios deformacijos (nelygumai), atsparumo slydimui praradimas. Prastos būklės yra ir inžinerinės sistemos: žiburių sistema, perono apšvietimas, paviršinio vandens surinkimo sistemos. Atlikus rekonstrukciją bus užtikrintas infrastruktūros atitikimas normoms ir reikalavimams bei išvengta skrydžių ribojimų ar veiklos nutraukimo dėl yrančių dangų ir/ar signalinės žiburių sistemos netinkamo funkcionavimo.

PLQ numatoma rekonstruoti 2280 metrų ilgio kilimo ir tūpimo taką, 119 metrų riedėjimo taką bei rekonstruoti 62.716 kv. m ploto peroną. Atlikus darbus bus pagerinti skrydžio saugos aspektai – sustabdytas dangos irimas, pagerintas jos lygumas, nuolydžio procentas (dabartinis neatitinka ICAO rekomendacijų), nuotekų surinkimas, įrengti nauji žiburiai“, – rašoma dokumente.

Palangos projektas vertinimas 24,74 mln. eurų.

Tikimasi, kad atlikus darbus, VNO keleivių terminalo pralaidumas padidės 122,86 proc., iki 7,8 mln. keleivių per metus. Kaune laukiama 150 proc. (iki 2 mln. keleivių) pralaidumo padidėjimo.

Bendra visų trijų projektų vertė – 84,79 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).

Emilis Ruželė
Emilis Ruželė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip „Delfi“ sakė asociacijos „Investors’ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė, be šių, jau patvirtintų projektų, „Ateities ekonomikos DNR“ investicijų komitete yra svarstomi dar keli su oro uostais susiję projektai.

„Buvo keli klausimai komiteto posėdyje. Daugiausiai dėl to, kad jei kada nors planuojamas didysis oro uostas tarp Vilniaus ir Kauno, tada gal neverta investuoti. Tačiau nepaisant to, vis tiek dabar prasminga sutvarkyti esamą infrastruktūrą. Statybos trunka labai ilgai“, – sakė jis.

Kaip žinia, Lietuvoje jau kurį laiką svarstoma idėja tarp dviejų didmiesčių statyti naują oro uostą. Pavyzdžiui, buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad jei būtų apsispręsta tokio projekto imtis, jis galėtų būti baigtas 2035 metais.

Rinkodarai skirs 3 mln. eurų

„Ateities ekonomikos DNR“ plane jau patvirtintas projektas „Eksporto konkurencingumo ir pridėtinės vertės didinimas“, už kurį atsakinga 35 darbuotojus turinti viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“.

Pasirodo, už abstraktaus pavadinimo slepiasi turizmo rinkodarai skiriami 3 mln. eurų.

„Turizmas yra vienas iš labiausiai nukentėjusių sektorių. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį turistų srautai Lietuvoje krito -20,42 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Užsienio turistų išlaidos nuo 2009 metų išaugo nuo 390 mln. iki 977,8 mln. eurų. Tačiau nepaisant išlaidų augimo, iš naujausių duomenų matome augimo sulėtėjimą – 2018 metų Lietuvos turizmo sektoriaus pajamos augo 9,6 proc., o 2019 m. – 2,3 proc. Į Lietuvą atvykstantys turistai mūsų šalyje išleidžia beveik 5 kartus daugiau nei keliaujantys lietuviai – užsienio turistų išlaidos sudaro 82,5 proc., Lietuvos gyventojų – tik 17,5 proc. Dėl to būtina didesnė orientacija į užsienio turistų pritraukimą, jų išlaidų didinimą ir viešnagės laiko ilginimą. Iš makroekonominės perspektyvos atvykstamasis turizmas sukuria daugiau naudos – eksportuojant turizmo paslaugas į Lietuvą įvežamos lėšos iš užsienio skatina šalies ekonomiką, kuria darbo vietas, augina turizmo sektoriaus paslaugų rinkos dydį ir pridėtinę vertę“, – rašoma plano priede.

DNR plano pinigų dalybos: milijonai oro uostų rekonstrukcijoms ir turizmo reklamai
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Prognozuojama, kad šiemet atvykstamojo turizmo srautas susitrauks 40 proc., vietinio – 25 proc., o turizmo sektoriaus pajamos iš viso smuks apie 500 mln. eurų.

„2021 metai „Keliauk Lietuvoje“ suplanuotomis rinkodaros priemonėmis numato inovatyviai pristatyti Lietuvą ir kiekvienai tikslinei rinkai pasiūlyti tinkamiausius turizmo produktus efektyviausiomis priemonėmis.

Siūlomos rinkodaros priemonės bus nukreiptos į tas rinkas, iš kurių bus galima keliauti 2021 metais nepririšant konkrečių veiklų prie konkrečių rinkų. Visos suplanuotos veiklos bus adaptuojamas pagal kitų metų situaciją ir pritaikomos taip, kad galėtume pasiekti pagrindinį tikslą – turistų skaičiaus Lietuvoje didinimą“, – teigiama dokumente.

„Keliauk Lietuvoje“ dirba 21 tikslinėje rinkoje: Vokietijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainoje, Izraelyje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Kinijoje, Japonijoje, JAV.

3 mln. eurų biudžetas skiriamas trims priemonėms. Ketinama atlikti Lietuvoje apsilankiusių turistų apklausą ir įvertinti Lietuvos kaip turizmo krypties potencialą, kartu su Latvija ir Estija organizuoti trijų turų verslo misiją „Baltic Connecting“, pristatyti Lietuvos turizmo galimybes užsienio rinkoms (57 veiklos).

Visos trys priemonės turėtų būti įgyvendintos iki 2021 metų gruodžio 31 dienos.

Tikimasi, kad dėl to 2021 metais iš turizmo gautos pajamos, lyginant su 2020 metais, padidės 30 proc., o apgyvendintų užsienio turistų skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose – 35 proc.

Vis dėlto, įspėjama, jog gali užsitęsti viešųjų pirkimų procedūros, o esant naujų Covid-19 bangų grėsmei, gali būti neįgyvendintos visos priemones.

Danutė Mažeikaitė
Danutė Mažeikaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip „Delfi“ sakė Turizmo rinkodaros asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė, šioje srityje turinys yra svarbiau negu forma.

„Trūksta išskirtinio turinio. Šalys nesiekia kokio nors vieno produkto reklamos. Kodėl šaltibarščiai, kodėl ne kokia nors kita sriuba? Gyvename Lietuvoje, gamtos apsuptyje. Turime tai aktyvinti. Ar mes norime aktyvinti miestų turizmą, kultūrinį?

Galbūt norime aktyvinti sveikatos turizmą – turime kurortus, sanatorijas. Galbūt norime verslo turizmo, bet neturime konferencijų centro. Turinys yra svarbiau nei forma ar jai išleidžiama pinigų suma“, – kalbėjo ji.

Kaip žinia, Finansų ministerijos parengtame ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane, vadinamame „Ateities ekonomikos DNR“, iš viso numatyta 6,3 mlrd. eurų.

Naujos investicijos turėtų sudaryti 2,2 mlrd. eurų, o paspartintos jau suplanuotos investicijos – 4,1 mlrd. eurų.

Šiuo metu plane yra 13 patvirtintų projektų, tačiau kas savaitę posėdžiaujantis investicijų komitetas turėtų jų patvirtinti daugiau. Apie juos skaitykite kitose „Delfi“ publikacijose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.8947

Klaipėdoje – naujo Smiltynės perkėlos kelto krikštas (4)

Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupės bendrovei Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS) užbaigus...

„Daimler“ ketina iki 2030 m. visiškai pereiti prie elektromobilių (3)

Vokietijos automobilių gamintoja „ Daimler “ paskelbė investuosianti 40 mlrd. eurų į visišką...

Lietuvoje ilgainiui neliks krašto kelių, siauresnių nei 5 metrai (63)

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pradeda tvarkyti valstybinės reikšmės krašto kelius,...

Laivų techninė apžiūra trikdo savininkus: dabartinę tvarką vadina pasityčiojimu į patikrą – net guminė valtis  (122)

Pramoginių plaukiojimo priemonių savininkus glumina šiuo metu galiojanti techninių apžiūrų...

„Bolt“ svarsto automobilių dalijimosi paslaugą teikti ir Lietuvoje

Estijos startuolis „Bolt“ , jau teikiantis automobilių dalijimosi paslaugą Estijoje, ketina ją...

Top naujienos

Vaidas Mikaitis | D+

Rasistiniais išpuoliais garsėjančioje šalyje lietuviams prireikė apsaugos: čia pirma gausi peilį į šoną ir tik tada bus aiškinamasi, ką turi

Rašau, būdavo tekstus apie keliones kaimyninėse šalyse, džiaugiuosi, kad žmonės skaito ir iš...

Jogintė Užusienytė | D+

Šešiasdešimtmetę apstulbino per pirmąjį pasimatymą nuskambėjęs pasiūlymas: ar aš senamadiška?

Pirmasis pasimatymas iš dalies gali priminti pokalbį dėl darbo. Jis yra neatsiejama besimezgančių...

Žinomai menininkei – nemalonumai dėl agresyvaus vilkogaudžio (50)

Baro „Keulė Rūke“ bendraturčio Dominyko Českausko buvusi sutuoktinė Rūta Jankauskaitė ,...

Klaipėdos rajone verslą kuriantys Agnė ir Raimondas: daugelis konditerių desertus kepa, o mes priešingai

Klaipėdos priemiestyje, Slengiuose, kur intensyviai auga gyvenvietė, noriai būstą įsigyja...

Vos 24 minučių skrydis virto tikru košmaru: galvas kraipo net ekspertai (56)

Bėdos prasidėjo praėjus kelioms minutėms po to, kai krovininis lėktuvas „ Boeing 737 “,...

Modesta Meškė | D+

Profesorius Eugenijus Skerstonas išaiškino vyrams, kaip reikėtų vilkėti šortus: sužinoję šias taisykles niekada nesuklysite (1)

Šiltuoju metų laiku pasirinkus vilkėti šortus ne vienam vyrui kyla dilema – kokio silueto ir...

Marso krateryje – ypatingas radinys molio nuosėdose: aptiko vietą, kur galėjo egzistuoti gyvybė (10)

Naujas NASA tyrimas parodė, kad ankstesnės gyvybės Marse pėdsakai kai kuriose planetos vietose...

Migrantų šeimoms – geros žinios iš teismų: jiems bus neribojama laisvė (799)

Lietuvoje dar tik formuojasi praktika, kaip elgtis su į Lietuvą atklydusiais migrantais. Pirmosios...

„Ryanair“ lėktuve mirė keleivis (62)

Pigių skrydžių bendrovė „ Ryanair “ patvirtino faktą, kad liepos viduryje viename jų...

TOP5 lietuvių mėgiamiausi naudoti automobiliai: kai kurie pasirinkimai išties netikėti

Automobilių pardavėjai pastebi, jog pirkėjai vis dažniau dėmesį atkreipia ne tik į prabangių...