Dėl pandemijos mikroschemų trūksta visame pasaulyje, kartais daugiau nei metus reikia laukti naujo automobilio. Dėl karo prieš Ukrainą didžiausi mikroschemų gamintojai – Taivanas ir Pietų Korėja – nusprendė lustų į Rusiją nebetiekti. Todėl ekonomistai tikisi, kad jų daugiau pateks į Vakarus.
„Be abejo, konkurencija dėl jų šiek tiek sumažėja, nes tiekimas bus perorientuotas į kitas šalis. Reikia suprasti, kad mikroschemos naudojamos visur: nuo arbatinuko iki automobilio. Rusijoje tokių dalykų buvo daug gaminama, dabar gamyba yra visiškai sustojusi“, – pasakoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tačiau geros žinios čia ir baigiasi. Ekspertai įsitikinę, kad tų prekių, kurių dabar tenka laukti, deja, teks laukti ir artimiausioje ateityje.
„Kalbant apie didžiuosius gamintojus – „Apple“, „Samsung“, „Tesla“ ir kt., kurie pasakoja turintys problemų su mikroschemų tiekimu automatizavimo dalykams, manau, kažkiek turėtų palengvėti, bet žymaus pokyčio turbūt neturės: ar lauksi automobilio tris mėnesius, ar šešis, – vis tiek lauksi“, – sako IT ekspertas Marius Pareščius.
Elektronika ir buitine technika prekiaujančio tinklo vadovas įsitikinęs, kad Rusijai iškritus iš rinkų, išties daugiau prekių galėtų pasiekti Lietuvą, tačiau čia yra ir daugiau žmonių, kuriems jos reikalingos. Anot jo, jau pastebimas didesnis kompiuterių ir buitinės technikos pirkimas. Neatmetama, kad juos perka pabėgėliai arba jais besirūpinantieji.
„Mes jau dabar turime dar vieną faktorių – augančios paklausos. Jeigu dabar teigiama, kad yra 3 mln. pabėgėlių Europoje, nenustebčiau, kad yra ir 10 mln. Tai jiems reikės įvairių namų elektronikos prekių“, – svarsto „Topo centro“ vadovas Remigijus Štaras.
Pasak ekonomistų, pigesnio „Iphone“ arba „Samsung“ telefono neverta tikėtis.
„Prekių pigimo tikrai neverta laukti, nes visos kitos komponentės, žaliavos – labai stipriai pabrangusios ir čia bus spaudimas“, – teigia M. Dubnikovas.
„Kurį laiką kainos bus didesnės daugelio produktų: pradedant kompiuteriu, išmaniaisiais telefonais, baigiant automobiliais ir buitine technika. Ir tikėtina, kad tų produktų reikės ilgiau laukti“, – pažymi „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kainoje tikriausiai niekas nepasikeis, galbūt net pabrangs, nes atsiranda logistikos problemų: ilgėja logistikos ciklas, šiandien negali važiuoti geležinkeliu kai kurios prekės, turi skristi lėktuvu. Automatiškai brangsta kilogramo pervežimo kaina“, – teigia M. Pareščius.
Pasak Ž. Maurico, padėtis dėl mikroschemų gamybos ir pasiūlos taip pat kur kas rimtesnė, esą kariaujančios šalys tiekia jų gamybai reikalingas medžiagas, pavyzdžiui, pusę neono dujų gaunama iš Ukrainos. Be šių dujų neįmanoma pagaminti aukštos kokybės mikroschemos.
„Fabrikai – vienas Mariupolyje, kitas – Odesoje, sustabdyti. Visa rinka gyvena viltimi, kad per porą mėnesių situacija išsispręs. Jeigu kariniai veiksmai bus tęsiami, gamyklos bus uždarytos, prasidės tam tikrų komponenčių, reikalingų puslaidininkių gamybai, masinis trūkumas“, – akcentuoja ekonomistas.
Per pandemiją labiausiai lustų trūkumas smogė automobilių pramonei – naujų automobilių tekdavo laukti ilgiau kaip metus. Automatiškai mažėjo ir naudotų automobilių pasiūla, brango ir jie.
„Iki šių blogų naujienų jau turėjome situaciją, kad pristatymo terminas buvo iki 6-12 mėnesių. Mes tikimės, kad jis bent jau nepablogės“, – sako „Mototoja“ automobilių pardavimo departamento vadovas Gediminas Jekenta.
Pašnekovas primena, kad ir koronavirusas dar niekur nedingo.
„Pagrindiniai lustų tiekėjai – Taivanas ir kitos Azijos šalys, vis dar serga kovidu, gamyklos nedirba, nes ten – labai griežta kontrolė: jeigu pamaina susirgo, stabdo gamyklą, jei vienas žmogus – pamainą“, – pasakoja jis.
Dėl karo Ukrainoje darbus jau stabdo ne vieną automobilių gamykla Vokietijoje. Priežastis – net ne mikroschemos, ima trūkti ir kitų dalių. Ukraina daugybei automobilių gamintojų tiekė aukštos kokybės laidus.
„Negali paprasčiausiai net pradėti komplektuoti automobilio, neturėdamas laido“, – pažymi G. Jekenta.
„Jei krizė ir toliau vystysis kaip iki šiol, tiekėjus teks perkelti į kitus regionus. Tai reiškia, kad šių dalių trūks dar bent kelis mėnesius“, – tikina Automobilių vadybos centro direktorius Stefan Bratzel.
Ekonomistai sako, kad taip pat svarbu, jog gamyklos nebūtų subomborduotos, o karą laimėtų Ukraina, nes jei jos atsidurtų Rusijos žinion, dėl sankcijų tikėtis gamybos atkūrimo būtų dar sunkiau.
Visą reportažą galite pažiūrėti čia:
