„Realiai jis nebus panaudojamas, nes kitiems laivams, pramoginiams laivams, turistiniams, jachtoms tikrai nereikia tokių gylių – užtenka kur kas mažesnių gylių. O to didelio uosto statymas yra susijęs su papildomais šimtais milijonų litų. Mes apsisprendėme pradėti nuo mažojo uosto statymo, kuris leistų, užtikrintų galimybes įplaukti laivams iki 3–4 metrų gylio“, – sprendimą aiškino susisiekimo ministras, Šventosios uosto plėtros tarybos pirmininkas Eligijus Masiulis.
Šią vasarą atidarytas Šventosios uostas veikė tik 10 dienų – po audrų buvo beviltiškai užneštas smėliu. Svarstyta galimybė pastatyti laikinus įtvirtinimus sąnašoms sulaikyti, tačiau nuspręsta, kad tai būtų neracionalu – konstrukcijos kainuotų nuo 9 iki 13 milijonų litų, o visiškai nuo sąnašų neapsaugotų. Todėl nutarta išrinkti rangovą, kuris nuolat valytų uosto įplauką.
„Taigi konkursas būtų skelbiamas 3 metams - iki tų didžiųjų statybų pradžios, reikalaujant, kad rangovas turėtų nuolat budinčią techniką, budinčią žemsiurbę, kad nebūtų taip kaip atsitiko šią vasarą. Latviai iškasė ir išplaukė – siena nugriuvo, užtvenkė kanalą, o latviai sako – mes dabar dirbam kitur“, – liūdną istoriją prisiminė Klaipėdos jūrų uosto direktorius Eugenijus Gentvilas.
Be to iškastą smėlį žadama ne kaupti, kaip buvo daryta, o išpilti jūroje taip, kad jis galėtų pamaitinti šiaurinėje pusėje esančius paplūdimius. Anot mokslininkų, dėl povandeninių srovių jis nebegalėtų grįžti atgal į uostą.
Skaičiuojama, kad nuolatinė Šventosios uosto priežiūra ir valymas per metus kainuotų apie pusantro milijono litų.
