Ar senas automobilis – būtinai taršus? Dainotas Ragelis, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos ekspertas sako, kad tokia gali būti tiek naudota, tiek nauja transporto priemonė, viskas priklauso nuo jos priežiūros.
„Visų pirma, automobilio kokybė priklauso nuo priežiūros. Jei blogai prižiūrimas variklis, prastai sureguliuotos sistemos, naudojami netinkami degalai ar alyvos, laiku nepakeičiami filtrai, automobilis automatiškai terš daugiau“, – teigia D. Ragelis.
Visgi jis pažymi, kad techninių apžiūrų stotyse atliekamas taršos matavimas neparodo, kiek automobilis į atmosferą išmeta anglies dvideginio. Šios procedūros metu matuojama tik tarša kietosiomis dalelėmis, o leistinas tos taršos dydis priklauso ir nuo to, kada transporto priemonė buvo pagaminta.
„Iki 2008 m. liepos buvo leidžiamas ganėtinai didelis taršos lygis, paskui reikalavimai griežtėjo“, – pažymi D. Ragelis.
Visgi naujausių, 2012 m. ir vėliau pagamintų, automobilių tarša techninių apžiūrų stotyse matuojama tik tam tikrais atvejais. Pirmiausia inspektoriai jungiasi prie jų kompiuterių ir tikrina, ar jie nerodo klaidų išmetimo sistemoje. Jei klaidos visgi rodomos, tuomet automobilio tarša kietosiomis dalelėmis įvertinama specialia technika.
Be to, techninę apžiūrą gali prašokti ir tos senos transporto priemonės, kurios neturi taršą mažinančių sistemų, pavyzdžiui, yra išpjauti jų katalizatoriai. Techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas teigia, kad tikrintojai į vidines automobilio sistemas nelenda, teigiamos išvados negauna tik tų automobilių savininkai, kurių transporto priemonėse akivaizdžiai matyti pjovimo žymės ar kiti pažeidimai.
„Įlįsti į vidų yra sudėtinga, mes tikrai neturime matavimo įrangos, kuri leistų nustatyti, ar automobilyje yra kietųjų dalelių filtras, ar nėra“, – teigia D. Ragelis.
Jis taip pat akcentuoja, kad vadinamasis automobilių registracijos mokestis, kurio tarifai yra susieti su gamintojų deklaruojamomis anglies dvideginio emisijomis, nepriklauso nuo faktinių taršos rezultatų, fiksuojamų techninių apžiūrų centruose.
Valstybės duomenų agentūrai paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, šiemet keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai.
Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą. Jis nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto. Tikslus dydis priklausys nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies.
Pavyzdžiui, jei benzinu varomo automobilio išmetamas CO2 yra 141 g/km, įstatyme numatytas mokesčio dydis siekia 30 Eur. Jį padauginus iš Valstybės duomenų agentūros paskelbto indeksavo koeficiento 1,349, mokesčio dydis bus 40,47 Eur.
„Regitra“ primena, kad registracijos mokestis taikomas tik lengviesiems automobiliams, kai jų nustatomo CO2 kiekis viršija 130 g/km. Jį reikia sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą, t. y. kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Taip pat visais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas arba, kai po išregistravimo automobilis yra registruojamas iš naujo.
Čia galite pasižiūrėti LNK video:
