Atvirą konkursą "Transporto priemonių greičio matavimas stacionariaisiais ir mobiliaisiais greičio matuokliais su skaitmenine fotografavimo įranga ir matavimo duomenų teikimais 2008-2018 m." Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė dar pernai. Paslaugas pasiūlė penki dalyviai: bendrovė "Fima" (pasiūlymo vertė beveik 48 mln. litų), ūkio subjektų grupė, kurią sudaro bendrovės "Urbico", "Vildoma" ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (pasiūlymo vertė beveik 52 mln. litų), ūkio subjektų grupė, sudaryta iš bendrovių "Sonex Technologies" ir "Tetraneta" (pasiūlymo vertė apie 85 mln. litų), ūkio subjektų grupė, sudaryta iš bendrovių "Elsis TS", "Elsis biuro sistemos" ir "Elsis" (pasiūlymo vertė apie 117 mln. litų) bei SA "Indra Sistemas" (pasiūlymo vertė apie 162 mln. litų).

Paskelbus šią informaciją bendrovės "Sonex Technologies" interesams atstovaujantis advokatas Andrius Iškauskas pareiškė abejones dėl potencialių nugalėtojų pasiūlytų radarų.

"Vienas reikalaujamų techninių greičio matuoklių parametrų - veikimo temperatūra - nuo -30 laipsnių iki +40 laipsnių Celsijaus. Tačiau, mūsų manymu, du iš penkių konkurso dalyvių pateikė konkurso reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus.

Jų siūlomų matuoklių "MultaRadar S580" rodmenys teisiškai galioja tik esant ne žemesnei nei -10 laipsnių temperatūrai. Jei tokius greičio matuoklius pristačiusi bendrovė taps konkurso laimėtoja, spaudžiant didesniam nei dešimties laipsnių šaltukui greitį viršijantys vairuotojai galės nesibaiminti, kad juos nubaus policija, nes keliuose sumontuoti greičio matuokliai neveiks arba jų rodmenys teisiškai negalios", - samprotavo A.Iškauskas.

Advokato teigimu, panaši padėtis buvo susiklosčiusi, kai Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai naudojo nesertifikuotus radarus "Berkut R". Už greičio viršijimą nubausti vairuotojai kreipėsi į teismą. Jame buvo patvirtinta, jog radarų rodmenys kelia abejonių.

Radaras turi šarvus

"Fimos" sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys tokius konkurso varžovų išvedžiojimus pavadino nekorektiškais ir klaidinančiais.

"Mus stebina neatsakingi bendrovės "Sonex Technologies" pareiškimai, daromi neturint visos informacijos. "Fima" konkurso organizatoriams pateikė visus laboratorinių tyrimų dokumentus, patvirtinančius, kad bendrovės sprendimas atitinka keliamus reikalavimus.

Kadangi konkurso dokumentuose nurodyta, jog greičio matuokliai turi veikti iki -30oC, radarus visi konkurso dalyviai numatė montuoti į stacionarias apsaugines dėžes, sukuriančias tinkamas sąlygas radarų darbui (apsaugo nuo šalčio, vėjų, lietaus ir kitų išorės veiksnių). Ne išimtis ir mūsų pasiūlyti "MultaRadar S580" - jie montuojami į to paties gamintojo sukurtą stacionarią apsauginę dėžę", - dėstė R.Šlekys.

"Fimos" atstovas atkreipė dėmesį, kad šių metų vasario ir kovo mėnesiais valstybinė įmonė Vilniaus metrologijos centras atliko pateikto stacionarios greičio matavimo sistemos su apsaugine dėže metrologinę patikrą. Per bandymus nustatyta, kad temperatūrai lauke esant -32oC, apsauginėje dėžėje temperatūra yra +13oC.

Todėl dėžėje įrengtas greičio radaras veikia tiksliai, kaip numatyta ir nurodyta techniniuose konkurso reikalavimuose (nuo -30 iki +40) ir pateiktuose sąlygų išaiškinimuose. Tą paliudija Vilniaus metrologijos centro išduotas bandymų protokolas, kuris buvo pateiktas kelių direkcijai su kitais konkurso dokumentais.

Beje, kitų konkursų dalyvių atliktos apsauginės dėžės patikros nesiremia jokiais laboratoriniais bandymais, tik gamintojų rekomendacijomis, prielaidomis. "Akivaizdu, kad mums reiškiamos pretenzijos visiškai nepagrįstos. Analogiškus greičio matuoklius "MultaRadar S580" jau seniai naudoja policija, sėkmingai fiksuojanti leistiną greitį viršijančius vairuotojus ir spaudžiant didžiausiems šalčiams", - sakė R.Šlekys.

Ginčams vietos nebus

Nepaisydama šių argumentų "Sonex Technologies" apskundė konkurso rezultatus. Tačiau jau pirmas teismo posėdis baigėsi tam tikru šios bendrovės pralaimėjimu, nes stacionarių greičio matuoklių montavimo darbai vykstant ginčams nebuvo sustabdyti. "Fimos" atstovai džiaugėsi, kad tai jiems leis projektą įgyvendinti laiku - iki lapkričio pabaigos atsiras 50 naujų radarų.

Oficialiai pripažindami bendrovę "Fima" konkurso laimėtoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai dar kartą patikino neabejojantys pasirinkimo racionalumu. "Naujųjų greičio matuoklių rodmenys neabejotinai bus laikomi patikimu eismo taisyklių pažeidimo įrodymu, kurio vairuotojai negalės užginčyti. Visos techninės specifikacijos ir Vilniaus metrologijos centro sertifikatai rodo, kad matuokliai patikimai veikia ir esant -32oC", - sakė LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis.

LAKD specialistas atkreipė dėmesį, kad "MultaRadar S580" plačiai naudojamas Skandinavijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Meksikoje ir kitose šalyse. Vien Suomijoje įrengta per 700 šių radarų. Šių radarų greičio fiksavimo intervalas - 20-250 km/val., matavimo paklaida, kai greitis siekia 100 km/val. - 1 proc.

Tokio modelio greičio matuokliai Vilniuje yra įrengti 40-yje vietų, Kaune - 1, Klaipėdoje - apie 15, valstybinėse reikšmės keliuose - 12. LAKD duomenimis, Lietuvoje įrengti radarai pasiteisino ir avaringumas vietose, kuriose įrengti matuokliai, sumažėjo iki 100 proc. Vilniuje greičio matuokliais kasmet užfiksuojama apie 7-8 tūkst. pažeidėjų, nors yra vietų, kuriose radarai užfiksuoja net 100 greičio viršijimo atvejų per dieną.

Galimybių išsisukti nėra

Lietuvos eismo priežiūros tarnybos (LEPT) administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Šalomskas savo ruožtu teigė, kad stacionariais greičio matuokliais užfiksuoti pažeidėjai išsisukti nuo baudos beveik neturi galimybių.

"Iki šiol sunkumų įrodant pažeidimą buvo iškilę vos porą kartų. Ginčai kilo ne įrodinėjant, kaltas ar ne, o dėl konfliktiškų vairuotojų. Kai kurie žmonės tiesiog nenorėjo savęs pažinti nuotraukose, nors tai buvo daugiau nei akivaizdu. Jeigu matai savo automobilį, o prie jo vairo save, ką daugiau begali sakyti?" - stebėjosi D.Šalomskas.

Nors ir pasitaiko tokių išimtinių atvejų, 99 proc. greitį viršijančių vairuotojų net nesistengia ginčytis ir būna priversti paploninti piniginę. LEPT duomenimis, dažniausiai užfiksuojami 20-30 km/val. leistiną greitį viršijantys skrajūnai. Už šį pažeidimą gresia bauda nuo 100 iki 300 litų.

"Automobilių savininkams pasitaiko ir atminties sutrikimų. Taip nutinka, kai mašina būna kažkam paskolinta, o vėliau tenka atpažinti, kas sėdėjo prie vairo. Tačiau ir tokiais atvejais pavyksta nustatyti pažeidėjus apie 90 proc.", - "Ratams" sakė D.Šalomskas. Nors dažnas vairuotojas yra įsitikinęs, kad greičio matuokliai nefiksuoja iki 10 km/val. viršyto greičio, pašnekovas to nenorėjo nei patvirtinti, nei paneigti, esą tai tarnybinė paslaptis.

Statistika

Dėl viršijamo greičio šalyje kasmet įvyksta apie 1,2 tūkst. eismo įvykių, žūsta apie 300 žmonių, apie 2500 sužeidžiama. Užsienio patirtis rodo, kad įdiegus greičio matuoklius tokių įvykių sumažėja iki 50 proc. Didžiojoje Britanijoje jų sumažėjo 40 proc., Švedijoje mirtingumas keliuose įrengus radarus sumažėjo 50 proc., sunkių sužeidimų avarijose skaičius - 25 proc.

"Fima" Lietuvoje įrengs ir 10 metų prižiūrės 150 matuoklių - 139 stacionarių ir 11 kilnojamųjų.

Greičio matuokliuose bus įdiegta automobilio numerio atpažinimo funkcija, o bendras transporto priemonės vaizdas ir valstybinio numerio ženklas ateityje bus automatiškai įtraukiami į pažeidimo bylą.

Vykdydama projektą "Fima" įkurs 20 specialių kompiuterizuotų darbo vietų (10 duomenų centre ir 10 - aukštesnės pakopos policijos komisariatuose).

Greičio matuoklio sandara:

Radaras, fiksuojantis greitį, pažeidėją fotografuojantis įrenginys (su blykste), apsauginė dėžė, sudaranti radarui ir kitai įrangai tinkamas klimatines sąlygas. Kad prietaisai tiksliai veiktų ir šaltą žiemą, dėžės vidus šildomas, o karštą vasarą - vėdinamas.

Raminantieji: naujieji stacionarūs radarai sugeba išdidinti ir automatiniu simbolių atpažinimo būdu nustatyti mašinos valstybinio numerio ženklą.