Dar prieš šią akciją buvo skelbiama, kad įtarimų Seimo pirmininkui sukėlė faktas, jog degalų kainos Lietuvoje didesnės nei Estijoje ir Latvijoje, nors nuo įstojimo į Europos Sąjungą gegužės mėnesį akcizai visose trijose šalyse buvo beveik sulyginti.
Konkurencijos tarybos pramonės skyriaus vedėjas Arvydas Mačiokas teigia, kad jei „Mažeikių naftos“ veikloje bus rasta pažeidimų, tai bus galima sakyti, jog nuo čia prasideda visa nepagrįstai didelių kainų grandinė. Konkurencijos taryba negali tikrinti mažmenininkų, nors gan didelis atotrūkis tarp didmeninių ir mažmeninių degalų kainų yra akivaizdus. Pasak A.Mačioko, mažmeninės prekybos bendrovių negalima apkaltinti, nes jos dirba konkurencinėje aplinkoje.
Tačiau po gegužės 1 d. konkurencinėje aplinkoje dirba ir „Mažeikių nafta“, nes į Lietuvą leidžiama įvežti pigesnių degalų iš Rytų žymiai mažesniais muitais. Į šį faktą kol kas Konkurencijos taryba greičiausiai neatsižvelgė.
Pasak „Mažeikių naftos“ Komunikacijos skyriaus viršininko Giedriaus Karsoko, akcizo tarifai Lietuvoje ir Estijoje yra vienodi, tačiau Latvijoje jie yra mažesni. Dėl to Latvijoje litras degalų kainuoja maždaug 10 ct. mažiau. Tačiau „Mažeikių naftos“ didmeninės kainos tiek lietuviams, tiek latviams bei estams yra bemaž vienodos – rugpjūčio 3 d. Lietuvoje už 1 litrą benzino buvo imamas 2,32 Lt, Estijoje – 2,3 Lt, o Latvijoje 2,34 Lt mokestis. Kainų skirtumas svyruoja kiekvieną dieną, tačiau dažniausiai tik keliais ar net vienu centu. G. Karsokas užtikrino, kad „Mažeikių naftos“ kainodara taikoma vienodais principais kiekvienam klientui. „Priekaištai dėl kainų skirtumų Baltijos šalyse yra nepagrįsti, kadangi „Mažeikių nafta“ nenustato mažmeninių kainų“, – sako jis.
Kaimynai importuoja
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas teigia, kad kaimyninėse Baltijos šalyse degalų kainos mažesnės dėl to, kad šios šalys naftą dažniausiai importuoja iš Rusijos bei Baltarusijos. Jos yra sudariusios ilgalaikes sutartis su šių šalių tiekėjais ir gauna iš jų didesnes nuolaidas. Į Lietuvą pigesni degalai iš Rytų kol kas įvežami visai vangiai ir didesnės įtakos mažmeninėms degalų kainoms nedaro.
Lietuvos degalų pirkėjai naujas naftos kainas degalinėse išvysta maždaug po dešimties dienų nuo jų pasikeitimo pasaulinėse ar vietinėse rinkose.
UAB „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Ringaudas Steikūnas teigia, jog bet koks naftos kainų kilimas mažmenininkams nėra naudingas, nes neigiamai atsiliepia naftos produktų vartojimui. „Degalų pirkėjų nepasitenkinimas mažmenininkais kyla būtent todėl, kad dauguma jų tik degalinėse tiesiogiai susiduria su didesnėmis naftos produktų kainomis“, – mano specialistas. Ekspertai pažymi, kad kaimyninėje Latvijoje vyrauja labai didelė konkurencija ir mažmenininkai bei importuotojai priversti išlaikyti minimalias pelno maržas. Šioje šalyje taip pat paplitusios lojalumo programos, skirtos ne vien įmonėms, bet ir privatiems asmenims.
Žvalgosi į pasaulį
R. Steikūnas mano, kad didžiausią įtaką degalų kainoms turi bendros pasaulinės naftos kainos kilimo tendencijos. Savo ruožtu pasaulio analitikai tikina, jog yra daugybė priežasčių šiam procesui, o dalis jų yra susijusios ne tik su didėjančiu naftos vartojimu, bet ir terorizmo grėsme bei „Yukos“ problemomis Rusijoje.
Pastaruoju metu naftos kaina pasaulyje pakilo iki didžiausios per pastaruosius 21-erius metus, nuo tada kai 1973 m. OPEC buvo paskelbęs naftos embargą Vakarų valstybėms. JAV žaliavinės naftos kaina šoktelėjo 42 ct. – iki 44,24 USD už barelį.
Didėjantis naftos poreikis atsiranda visų pirma nenutrūkstamai augant Kinijos pramonei, taip pat dėl atsigaunančios JAV ekonomikos. Dėl nerimo, kad naftos išteklių gali neužtekti pasaulinei paklausai patenkinti, nuo 2003 m. pabaigos jos kainos pakilo trečdaliu. Esant tokiai situacijai, bet koks galimas nestabilumas naftą išgaunančiose šalyse sukelia kainų šuolį. OPEC šiuo metu naudoja 95 proc. savo pajėgumo išgaunant naftą, kas sudaro 29 mln. barelių per dieną, o tai aukščiausias lygis per daugiau nei du pastaruosius dešimtmečius.
Neseniai partizanai Irake eilinį kartą susprogdino naftotiekį, aprūpinantį pagrindinę naftos perdirbimo verslovę Irake ir jungiantį jį su pagrindine eksporto linija šalies šiaurėje. Naftos tiekėjai teigia, esą nestabilumas šioje šalyje yra vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurio kyla naftos kainos. Tačiau gali pasirodyti keista, jog Irakas, kuris daugiau nei dešimtmetį galėjo eksportuoti tik nedidelį kiekį naftos pagal Jungtinių Tautų programą „Maistas už naftą“, po sąjungininkų okupacijos pradėjo vaidinti tokį svarbų vaidmenį pasauliniame naftos žaidime.
Panikos priepuolių pasaulio biržose padaugėja ir tada, kai aukščiausi JAV valdžios pareigūnai praneša apie galimus naujus teroro išpuolius, nukreiptus prieš svarbiausias šalies finansines institucijas bei potencialią naują grėsmę Artimųjų Rytų regione. Nors vėliau skelbiama, kad iš esmės buvo remtasi trejų metų senumo žvalgybos informacija, o kai kurie analitikai šiuos prezidento administracijos pareigūnų įspėjimus sieja su rinkimine kampanija.
Spaudžia OPEC
Kandidatas į JAV prezidento postą Johnas Carrey reikalauja, kad būtų padarytas spaudimas OPEC ir šalys padidintų naftos gavybą, tačiau tą patį kartoja ir prezidentas George'as W.Bushas. Tačiau tai jokia naujiena, nes OPEC bemaž visada tenka „atpirkimo ožio“ vaidmuo, kai tik JAV rinkėjams bandoma paaiškinti, kodėl kyla naftos kainos.
Vis dėlto yra ir tokių , kurie laimi šį pašėlusį kainų maratoną. Didžiosios pasaulio naftos kompanijos jau skelbia apie rekordinius pelnus, kuriuos sukrovė nauja juodojo aukso karštinė. Pavyzdžiu, „Exxon Mobil“ per balandžio–birželio mėnesius uždirbo 5,79 mlrd. USD, palyginti su 4,17 mlrd. USD, kuriuos uždirbto pernai per tą patį laikotarpį.
Ekspertai skaičiuoja, jog „Exxon Mobil“ uždirbo po 10 USD daugiau nuo kiekvieno išgauto barelio. „Royal Dutch/Shell“ grupės pelnas pakilo 54 proc.
Kompanijos, gaudamos rekordinį pelną, neskiria atitinkamai daugiau lėšų naujų naftos išteklių žvalgybai ar kitoms verslo programoms vystyti. Tai duoda pagrindo spėti, jog pasaulinis naftos kainų šuolis daugeliui kompanijų tėra būdas rekordiškai pasipelnyti.
