Atsigaunant pasaulio ekonomikai pradėjo kilti degalų kainos. Dabar degalinėse litras A95 benzino jau kainuoja daugiau nei 4 litus ir neprognozuojama, kad artimiausiu metu kaina mažės.

Lietuvoje didelę degalų kainos dalį sudaro akcizo mokestis. Jis yra didesnis nei leidžiamas ES minimumas, tačiau valdžia nė neketina svarstyti šių mokesčių mažinimo. Užtat Konkurencijos tarnyba šią savaitę atlieka tyrimą, ar degalinių tinklai nesudarę kartelinio susitarimo branginti degalus. Verslininkai tikina, kad tai visiškai nepagrįsti įtarimai ir mažinti kainas nekeičiant mokesčių politikos nėra jokių galimybių.

Planuoja protestuoti

„Jeigu kainos nekris, galvosime apie civilizuotą protesto akciją, – teigė „Audi“ klubo prezidentas Ričardas Pūkas. – Negalime likti abejingi ir ramiai tylėti, kai degalų kainos tampa neįkandamos.“
Prieš dvejus metus, kai degalų kainos irgi ėmė šuoliais kilti viršun, automobilių „Audi“ klubas surengė masinę akciją: vairuotojai virtinėmis rikiavosi prie degalinių ir pylėsi tik po litrą degalų, taip komplikuodami prekybininkų darbą.
 
„Vos prabilome apie panašią akciją šiemet, man jau skambina ne tik klubo nariai, bet ir įvairūs kiti žmonės, ketinantys išreikšti paramą, – pasakojo R.Pūkas. – Laukiame šiltesnių orų ir tada galvosime, kaip atkreipti valdžios dėmesį.“

„Audi“ klubo prezidentas sakė dar negalvojęs, ar akcija bus tokia pati kaip 2008 m., ar pasirinks kitą formą. „Galime tik pasakyti, kad nedarysime nieko nusikalstamo ir žalingo“, – tvirtino jis.
Prieš dvejus metus vežėjai taip pat ketino imtis drastiškų priemonių – blokuoti kelius. Bet vėliau nuo šių veiksmų susilaikė. Šiemet jie kol kas tyli, nors sako labai jaučiantys degalų brangimo padarinius.

Vežėjams striuka

Viešojo transporto bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis tvirtino, kad kas dieną brangstantys degalai labai skausmingai veikia įmonę.

„Turime mažinti algas vairuotojams, vėluojame atsiskaityti už atsargines detales, dar gerai, kad pavyko atidėti paskolos už naujus įsigytus autobusus mokėjimą, tad apie tolesnį parko atnaujinimą jau nė negalvojame“, – kalbėjo vadovas.

Keleivių vežėjams skaudžiai per kišenę kirto nuo 5 iki 21 proc. padidėjęs PVM mokestis. „Bilietas važiuoti Kaune kainuoja 1,8 lito, iš tos kainos 43 centai tenka mokesčiams, – sakė jis. – Ši kaina mums nuostolinga, miestui tenka didelė našta kompensuoti lengvatinius bilietus. Augant degalų kainoms, šios išlaidos irgi didėja, todėl nenuostabu, kad savivaldybės vėluoja atsiskaityti su viešojo transporto įmonėmis, o mes savo ruožtu vėluojame sumokėti už degalus, atsargines dalis ir pan.“

Degalinės darbuotojai skėsčioja rankomis

„Kaip tik dabar mus tikrina Konkurencijos tarnyba, įtarianti degalinių tinklus sudarius kartelinį susitarimą, todėl apie dabartines kainas daug kalbėti net negaliu, – savaitės pradžioje sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius. – Kategoriškai neigiu bet kokius mažmenininkų kartelinius susitarimus – mums kylančios degalų kainos irgi nenaudingos.“

Pasak L.Vosyliaus, benzino kainą sudaro: degalų akcizo mokestis – 55 proc., didmenininkų pardavimo kaina (ją Lietuvoje lemia pagrindinis tiekėjas „Orlen“) – 39 proc., o degalinių sąnaudoms padengti lieka 6 proc. Dyzelino akcizas sudaro 45 proc. kainos, didmenininkų kaina – 46 proc., degalinėms lieka 9 proc. „Kaip matome, didžiausia įtaką kainai turi akcizai ir didmeninės degalų kainos, – teigė asociacijos prezidentas. – Lietuvoje degalų akcizo mokestis yra didžiausias Baltijos šalyse, 21 proc. didesnis nei ES minimumas, bet Finansų ministerija atmeta bet kokias galimybes mažinti šį mokestį.“

Kiek akcizo mokestis nulemia kainas, iliustruoja ir tai, kad 2008 m. vasarą, kai barelio naftos vertė pasiekė rekordines aukštumas – 140 JAV dolerių, pas mus litras A95 markės benzino kainavo daugiau nei 4 litus. Dabar pasaulio naftos rinkoje iki tokių aukštumų dar toloka, bet pas mus degalų kainos jau vėl tokios, kokios buvo prieš beveik dvejus metus.

Pasak L.Vosyliaus, dėl didesnių nei šalyse kaimynėse degalų kainų daugėja ir nelegalios prekybos A95 markės benzinu. „Anksčiau iš Baltarusijos įveždavo ir čia nelegaliai parduodavo dyzeliną, dabar jau gabenamas ir benzinas“, – teigė jis.

Finansų ministerija pateikia kitus skaičius ir teigia, kad kovo 8 d.duomenimis Lietuvoje akcizo dalis 95 markės benzino kainoje sudarė 38 proc., dyzelino – 28 proc.

Kainų „lubos“ – migloje

L.Vosylius sakė, kad prognozuoti, kokios kainos mūsų laukia ateityje, šiuo metu labai sunku. Pasaulio biržose savaitės pradžioje barelio naftos kaina buvo pakilusi iki beveik 81 JAV dolerio, bet paskui dėl sustiprėjusio dolerio kurso smuktelėjo. „Kai kurie užsienio ekonomistai kalba, kad per kelis mėnesius nafta pabrangs iki 100 JAV dolerių už barelį, – kalbėjo jis. – Kaip tai galėtų paveikti kainas Lietuvoje, sunku pasakyti.

 Žurnalistai klausia, ar litras benzino tokiu atveju kainuotų 5 litus, bet aš atsakyti negaliu. Tai lems didmeninės kainos, kurias nustato pagrindinis mūsų tiekėjas „Orlen“.

Degalinių tinklą valdanti „Lukoil Baltija“ neseniai skelbė, kad pigesnio nei „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonės siūlomų degalų ketina atsigabenti laivais. Tiesa, bendrovės vadovai nežada gerokai mažesnių kainų – prasitarta, kad litras degalų galbūt bus pigesnis tik 3 ar 4 centais.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skelbia, kad per praėjusią savaitę didžiosiose šalies degalinėse A98 markės benzinas pabrango 0,7 proc., A95 benzinas – 0,8 proc., dyzelinas – 1,2 proc., dyzelinas žemės ūkiui – 0,5 proc. Mažmeninė automobilinių dujų kaina sumažėjo 0,5 proc.

Komentarai

Brangstantys degalai didina kitas kainas

Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas:

Vežėjų versle degalai sudaro 40 proc. sąnaudų, todėl ir menkiausias kainų didėjimas labai veikia šį sektorių. Be to, ir kitiems verslininkams transporto sąnaudos sudaro nemažai išlaidų. Todėl ne tik vežėjai, bet ir pramonė tampa ne tokia konkurencinga. Kitos ES valstybės dalį sumokėto degalų akcizo vežėjams sugrąžina ir taip stiprina jų pozicijas, neleidžia kilti kitų prekių kainoms. Dideli degalų akcizai veikia ir savivaldybių biudžetus, nes joms tenka daugiau išleisti finansuojant viešąjį transportą.

Transportas tampa prabanga

Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė

Lietuvoje degalų kainos jau labai nedaug skiriasi nuo kitų, ekonomiškai daug stipresnių valstybių. Tačiau mūsų gyventojų pajamos gerokai mažesnės. Todėl išlaidos degalams sudaro labai didelę visų išlaidų dalį. Tai nėra normalu. Pastebime, kad vis daugiau žmonių perka automobilius su dyzeliniu varikliu, o benzininius stengiasi parduoti.