Vidutiniškai 70 centų išaugusi degalų litro kaina smarkiai pakoregavo mėnesinį gyventojų biudžetą. Dalis jų imasi įvairių sprendimų, kaip sumažinti išlaidas.
„Mūsų šeimai kainuoja 200 eurų. Žiūrime į kainas degalinėse, turime nuolaidų korteles, ten visokios lojalumo kliento akcijos.
Skaičiuojame, kombinuojame, kad reikėtų mažiau važiuoti. Kooperuojamės su vyru“, – sako viena moteris.
„Daug. Tris bakus – 300 eurų“, – išlaidas kurui skaičiuoja kita moteris.
„Ačiū Dievui, kad mašina ekonomiška“, – komentuoja kalbintas vairuotojas.
Kai kurių pašnekovų tokios išlaidos negąsdina. Paklausti, ar nebando taupyti, jie užtikrintai atsako, kad ne.
„400 eurų. Ne. Dirbu daugiau“, – teigia vienas vyras.
Apie degalų taupymą jau beveik dešimtmetį kalba ekonomistas Raimondas Kuodis.
Jis mano, kad siekiant sumažinti išlaidas degalams jau seniai reikėjo apriboti maksimalų leistiną greitį. Pavyzdžiui, automagistralėje sumažinti greitį iki 90 km per valandą, kai automobilio kuro sąnaudos mažiausios.
Vilnius Tech Automobilių katedros inžinerijos lektorius Donatas Kriaučiūnas paaiškino, kad didėjant automobilio važiavimo greičiui auga pasipriešinimas, kurį automobilis turi įveikti.
„Aišku, kad tada ir energijos kiekis į automobilį turėtų būti didesnis, ir degalų sąnaudos padidėja“, – kalbėjo D. Kriaučiūnas.
Į R. Kuodžio raginimus taikyti greičio ribojimus valdžia kol kas neįsiklausė, tačiau buvęs Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Aistis Radavičius nusprendė šią idėją patikrinti praktiškai.
„Vilnius-Palanga, 323 km atstumas. Pabandžiau pažiūrėti, kas išeina, kai važiuoji vidutiniu 100 km per valandą greičiu“, – sakė A. Radavičius.
„Labai aiškiai pasimatė, kad su kiekvienu 10 km lėčiau važiuojant sunaudojama vienu litru mažiau degalų“, – sakė jis.
Anot A. Radavičiaus, nors kelionė iš Vilniaus į Palangą užtruko 20 min. ilgiau, tačiau važiuodamas pastoviu 100 km per valandą greičiu jis sutaupė maždaug 10 litrų degalų.
Tai reiškia, kad iš sostinės nuvažiuoti į pajūrį ir atgal galima apie 40 eurų pigiau vien dėl tinkamai pasirinkto greičio.
A. Radavičius skaičiuoja, kad ir teršalų, važiuojant lėčiau, į gamtą patenka mažiau.
Tiesa, specialistai perspėja, kad rezultatai labai priklauso nuo automobilio būklės ir vairavimo būdo apskritai.
„Reikėtų važiuoti neperkrautu automobiliu, stengtis išvengti staigių pagreitėjimų, palaikyti pastovų greitį. Net rekomenduojama stogo bagažinių nenaudoti, kai jos yra nereikalingos, kad būtų sumažintas pasipriešinimas“, – sakė D. Kriaučiūnas.
Vasarą tolimų kelionių automobiliu padaugėja, tačiau didesnių išlaidų kelionėms pareikalaus ne tik degalai.
Pavyzdžiui, norintieji persikelti į Kuršių neriją už kelto bilietus nuo birželio mokės daugiau. Lengvojo automobilio bilietas šią vasarą kainuos jau nebe 13, o 18 eurų.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
