Išvykstančiųjų iš Vilniaus oro uosto nuotaika – pakili.
„Jei susiruošėme skristi, tikėkimės geriausio“, – sako senjoras.
Tiesa, ne visi tokios pat nuotaikos grįžta namo.
„Prasidėjo nesklandumai, kai pradėjo atidėti vienai valandai, paskui dviem valandoms. Tada pasakė, kad yra gedimas. Taip su „AirBaltic“, – pasakoja Maksimas, kuris buvo įstrigęs Helsinkio oro uoste.
Europoje vienas po kito atšaukiami arba atidedami skrydžiai. O net ir perkelti gali būti nukreipti ne tiesiai į Lietuvą, o artimiausią kaimyninę šalį.
„Bloomberg“ skelbia, kad Europoje dėl sumaišties oro uostuose prarasto bagažo skaičiai išaugo trečdaliu. Lietuvos draudikai skaičiuoja, kad lietuviai vien šiemet prarado dvigubai daugiau bagažo nei pernai, o kelionėje patiriamų žalų skaičius išaugo 4 kartus.
„Jei įmanoma, keliaukite be registruoto bagažo, jeigu įmanoma – venkite jungiamųjų skrydžių. O jeigu reikia rinktis jungiamuosius skrydžius, pasilikite didelį laiko tarpą tarp vieno ir kito skrydžio“, – pataria Martynas Jaugelavičius, aviacijos apžvalgininkas.
Dėl nesklandumų kalti ne tik priešpandeminį lygį pasiekę keliautojų srautai, bet ir uždaryta Ukrainos ir Baltarusijos oro erdvės, per kurias lėktuvai paprastai skrisdavo, pavyzdžiui, į Graikiją. Taip pat nesibaigiantys darbuotojų streikai.
„Tai buvo didžiausia krizė aviacijos istorijoje. Jos metu aviacijos žaidėjams reikėjo padaryti sunkius sprendimus – atleisti daug darbuotojų. Dabar įdarbinimas tik vos vejasi paklausą kelionėms“, – pasakoja aviacijos apžvalgininkas.
Skandinavijos oro linijų bendrovė „SAS“ pranešė, kad su darbuotojais sutarė ir užbaigė dvi savaites trukusį streiką, kuris kompanijai per dieną atsiėjo nuo 9 iki 12 mln. dolerių.
Prognozuojama, kad situacija oro uostuose nepasikeis mažiausiai iki rudens.
„Krizė išsisems vėlyvą rudenį arba žiemą, kai bus pasamdytas reikiamas kiekis personalo. Jie pereis visus mokymus, gaus oro uostų leidimus – tai užtrunka, ir sumažės kelionių paklausa“, – prognozuoja M. Jaugelavičius.
Blogiausia situacija Londono, Amsterdamo, Frankfurto oro uostuose, kur tranzitinių skrydžių daugiausia.
Lietuvos oro uostai tikina, kad dėl suirutės Europoje didelių problemų neturi.
„Matome, kad yra atšauktų skrydžių, bet jie pavieniai. Galbūt jie labiau matomi, nes keleiviams kelia daugiau problemų dėl atidėto skrydžio, sugadintų atostogų ir t.t.“, – komentuoja Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Anot draudikų, pastaruoju metu padaugėjo skambinančiųjų pasikonsultuoti, ką jiems daryti dėl jau patirtų nuostolių. Dalis apsidrausti kelionei susirūpina per vėlai.
„Negali įsigyti draudimo bet kada. Yra tam tikri laikotarpiai, tarkime, 14 dienų ar dar daugiau, kada turi įsigyti draudimą, o ne prieš pat kelionę“, – atkreipia dėmesį Andrius Gimbickas, „Lietuvos draudimo“ standartizuotos rizikos skyriaus vadovas.
Jei skrydžiai vėluoja daugiau kaip tris valandas arba yra neplanuotai atšaukiami, keliautojams priklauso kompensacija, kuria pasirūpinti turi oro linijos. Kompensacijos gali siekti nuo 250 iki 600 eurų.
„Piniginės kompensacijos ir pasirūpinimas keleiviu oro uoste, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų suteikimas ir t.t.“, – vardija T. Vasiliauskas.
Tačiau kelionių draudimas dėl darbuotojų streiko patirtų nesklandumų nekompensuoja. Streiko atveju iš oro linijų kompensacijų taip pat ne visada pavyks sulaukti.
Skrydžiai stringa ne tik dėl streikų, bet ir orlaivių dalių tiekimo sutrikimų. Pavyzdžiui, „AirBaltic“ praneša, kad būtent dėl šios priežasties šiuo metu yra priversta nuomotis lėktuvus iš kitų vežėjų.
