Metai – įvairūs

Penktadienį organizuotoje spaudos konferencijoje A. Stikliūnas teigė, jog praėję metai aviacijoje buvo įvairūs.

„Metų pradžioje Europoje dėl galiojusių keliavimo ribojimų buvo stagnacijos laikotarpis, kuomet iki vasaros vidurio keliautojų srautai buvo minimalūs. Tai lėmė ir Lietuvos oro uostų rezultatus, kuomet per pirmąjį praeitų metų pusmetį buvo aptarnauta beveik 480 tūkst. keleivių, o antras pusmetis buvo visiškai skirtingas ir tai lėmė tam tikros aplinkybės.

Europos Sąjungoje buvo įvestas europinis keliavimo pasas, oro bendrovės, oro uostai atliko namų darbus, pasiruošė atsistatymui, todėl buvo pasiūlyta nemažai skrydžių keliautojams.

Tai lėmė, kad antrasis pusmetis viršijo pačias optimistiškiausias Lietuvos oro uostų prognozes, kuomet keliautojų srautai per antrą pusmetį buvo didesni nei 2 mln. keleivių“, – sakė jis ir tikino, jog tai rodo, kad aviacija yra pasiruošusi sparčiai atsistatyti, o keliautojai – keliauti.

„Vertinant atsistatymo rodiklius, lyginant su 2019 m. LTOU metų pabaigoje pasiekė ir viršijo 60 proc. keliautojų srauto, kuris buvo 2019 m. gruodį“, – sakė vadovas bei pridūrė, kad Lietuvos oro uostai tam tikrais praėjusios vasaros mėnesiais pagal atsistatymo tempus buvo vieni lyderiaujančių visoje Europoje.

„Tik reikia suprasti, kad 2019 m. buvo aviacijos aukso amžius“, – teigė vadovas.

Aurimas Stikliūnas

„2021 metai buvo išskirtiniai metai LTOU, nes buvome lyderiaujantys tarp Baltijos šalių oro uostų. Bendras keliautojų srautas viršijo tiek Rygos, tiek Talino oro uostus, ko nėra buvę dešimtį metų. Tai rodo, kad mūsų strategija ir vietinė rinka yra labai stipri atsistatyti. Tai lems ir sėkmingus 2022 m. rezultatus“, – teigė jis.

Lėktuvų bilietai brangs

Jis teigė, kad besitikintiems pigesnių skrydžių bilietų kainų šiemet teks nusivilti.

„Ką girdime iš oro bendrovių vykdančių veiklą Lietuvoje, tikėtis tokių skrydžių bilietų kainų, kokios buvo 2021 m., tikrai neverta, nes oro bendrovės ir oro uostai patiria didelius kaštus. Oro uostai peržiūri savo kainodaras jau dabar ir kitais metais, atsistačius paklausai dar labiau, tikėtinas kainų augimas tiek iš oro uostų pusės, tiek iš oro bendrovių pusės", – įspėjo jis.

Kainų augimui įtakos turės aukšti fiksuoti kaštai, augančios aviacijoje naudojamų degalų kainos, energijos kaštai, prognozuojamas ir infliacijos augimas, kuris sukels tam tikrų iššūkių darbo rinkoje.

„Oro bendrovės planuoja pasiūlyti daugiau skrydžių ir pasiūlos atsistatymą 2022 m. mes metų gale matome arti 100 proc., ar net viršytume 2019 metų lygį. Atostogų keliautojų segmentas, šią vasarą, prognozuojame, jau viršys priešpandeminį lygį. Tačiau vertinant kitus segmentus, tarkime, verslo, jų atsistatymas nuosaikesnis“, – sakė jis.

Vadovas kalbėjo, kad 2020-aisiais ir 2021-aisiais dėl augusios elektroninės prekybos aviacijos krovinių sektorius išgyveno tikrą aukso amžių.

„Matome labai optimistines tendencijas žvelgiant į visą aviacinių krovinių verslą, todėl ateinančių penkių metų perspektyvoje matome mažiausiai 5 proc. augimą kasmet“, – sakė jis.

Kitas svarbus momentas, kaip teigė, bendras LTOU krypčių skaičius, kuris 2021-aisiais jau viršijo 2019 m. lygį.

„2019 m. LTOU buvo vykdomos 92 kryptys, 2021 m.– 94. Tai rodo, kad tai yra nauja realybė ir oro bendrovės auga ten, kur dabar egzistuoja paklausa, dėl to skrydžių prasme praėjusiais metais pavyko padaryti žingsnį į priekį“, – sakė jis ir pridūrė, kad pačių oro linijų skaičius išliko panašus su ankstesniais metais.

„Dėl geopolitinių priežasčių keli vežėjai veiklos nevykdo, o 2022-aisiais metais atsiras trys nauji vežėjai“, – teigė vadovas. Anot jo, lietuviai šiemet taip pat gali tikėtis ir 8 naujų krypčių.

2022-aisiais tikisi skrydžių skaičiaus augimo

Prasidedant naujiems aviacijos sektoriaus metams, kaip teigė, tikimasi ir toliau palaikyti nuoseklų augimą bei užtikrinti oro uostų prioritetų įgyvendinimą.

„Mūsų prioritetu kitais metais išliks saugumas. Pandemija dar nesibaigė, todėl mūsų tikslas yra ir toliau sudaryti galimybes keliauti saugiai, tam skirsime didžiausią dėmesį.

Atsižvelgiant į Lietuvos verslo ir turizmo organizacijų poreikius, šiais metais sieksime toliau plėtoti susisiekimą su didžiaisiais aviacijos centrais (HUB) – oro uostais, taip pat adaptuoti esamus ir ieškoti naujų būdų atvykstamojo keleivių srauto skatinimui, koreguosime bendras skatinimo strategijas ir paketus oro vežėjams, tačiau, žvelgiant bendrai, liksime prie pasirinkto ir sėkmingai veikiančio kelio – plėtoti bazinių vežėjų veiklą“, – sakė A. Stikliūnas.

Oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas taip pat teigė, kad šiais metais tikimasi spartaus keliautojų ir skrydžių skaičiaus augimo.

„Prognozuojame, kad per 2022 metus Lietuvos oro uostų tinkle keliautojų skaičius pasieks 4,2 mln. – palyginus su 2021 metais, tai gali sudaryti 70 proc. augimą.

Taip pat numatome, kad harmonizavus keliavimo taisykles bei toliau nuosekliai įgyvendinant skrydžių skatinimo strategiją, pavyks pasiekti 43 proc. augimą skrydžių skaičiaus kategorijoje. Planuojame, kad 2022 m. Lietuvos oro uostams pavyks aptarnauti beveik 50 tūkst. skrydžių“, – teigė A. Stikliūnas. Rekordiniu laikomu laikotarpiu, 2019 m., Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti 6,5 mln. keleivių ir daugiau nei 62 tūkst. skrydžių

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)