Tačiau DELFI kalbinti vairuotojai pasakojo, kad sustabdę policininkai kartais ne tik nepriekaištaudavo, kad už vairo ar keleivio vietoje sėdintis žmogus neprisisegęs saugos diržo, bet ir patys pasisiūlydavo užfiksuoti tokį, o ne „brangesnį“ pažeidimą.
Nesisegantys saugos diržų baudžiami vis dažniau
Kelių eismo taisyklės numato, kad važiuojant motorine transporto priemone (net autobusu) su įrengtais saugos diržais būtina juos užsisegti. Jų nesisegti leidžiama gyvenvietėse taksi vairuotojams vežant keleivius, važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
Eismo priežiūros tarnybos turima statistika rodo, jog 2005 metais buvo užfiksuoti 30 489 reikalavimo segtis saugos diržą ar dėvėti šalmą pažeidimai. Beveik visada eismo dalyviai buvo baudžiami būtent dėl diržo neprisisegimo.
Pernai tokių pažeidimų, preliminariais duomenimis, buvo ketvirtadaliu daugiau – 38 614. Bendras pažeidimų skaičius nedidėjo taip žymiai (2005 metais – 355 355, pernai – 358 391), taigi galima daryti prielaidą, kad pareigūnai į saugos diržų neprisisegusius vairuotojus ir keleivius linkę reaguoti griežčiau.
2003 metais reikalavimo segtis saugos diržą ar važiuoti su šalmu pažeidimų buvo užfiksuota 32 578, o 2004 metais – vos 25 103.
Deja, statistika neatskleidžia, kaip dažnai per avarijas nukenčia ar žūsta saugos diržų neužsisegę ar be šalmų motociklais važiavę žmonės. Mat jei bent vienas automobilyje važiavęs žmogus nebuvo užsisegęs saugos diržo, fiksuojama, kad diržai nebuvo prisegti.
Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, 2005 metais buvo užfiksuotas 6 771 įskaitinis įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. 3 737 atvejais susižaloję žmonės buvo užsisegę saugos diržus, 610 atvejų – neužsisegę, 134 atvejais saugos diržai automobilyje buvo neįrengti. 106 atvejais nukentėję žmonės motociklais vyko su šalmais, 126 atvejais – be jų.
Mirtimis pasibaigusių avarijų, kai saugos diržai buvo užsegti, užpernai užfiksuota 327, kai nebuvo užsegti – 103, 21 atveju saugos diržai nebuvo įrengti. Keturiais atvejais vairuotojai ar keleiviai buvo su šalmais, 19 atvejų šalmų neturėjo.
Sėdintieji gale diržus dažniausiai ignoruoja
DELFI kalbinti Eismo priežiūros tarnybos specialistai tvirtino, kad policijos pareigūnai stengiasi atkreipti visų vairuotojų ir keleivių, kurie važiuoja be saugos diržų, dėmesį – jei ne skirdami baudą, tai bent įspėdami.
Tiesa, ar gale sėdintys žmonės naudojasi saugos diržais, pareigūnai atidžiau pradėjo stebėti tik pastaraisiais metais, nors reikalavimas saugos diržus segtis visiems automobiliu važiuojantiems galiojo ir anksčiau.
Tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis pripažino, kad dažniau dėl neužsegtų diržų baudžiami vairuotojai ar priekyje, o ne gale sėdintys keleiviai.
Anot Veiklos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto Deivio Kulviečio, pareigūnai kartais net negali pastebėti, ar žmogus prisisegęs diržą, o vikresni vairuotojai neretai suspėja prisisegti dar prieš prieinant policininkui.
Vairuotojai ir priekyje sėdintys keleiviai – kas iš papratimo, kas bijodamas baudos ar vildamasis, kad avarijos atveju išsiskleis oro pagalvė, - saugos diržus dažniausiai segasi. Tuo tarpu gale sėdintys keleiviai diržų dažniausiai nepripažįsta.
DELFI apklausa parodė, kad sėdėdami gale diržų niekada nesisega du trečdaliai portalo lankytojų. Kas šeštas saugos diržus segasi kartais, ypač jei to garsu „pareikalauja“ automobilis, kas dešimtas nesisega, bet paprašo, kad užsisegtų gale sėdintys vaikai. Vos 10 proc. apklausos dalyvių patvirtino, kad visuomet, jei tik gale yra įrengti saugos diržai, juos užsisega.
Pažeidimą „pakeisti“ pasisiūlė policininkas
Kalbinti vairuotojai pasakojo, kad baudų už greičio viršijimą ar ženklų nesilaikymą sulaukia kur kas dažniau nei už neprisegtus diržus. Anot kelių pašnekovų, tokių nuobaudų gal net visai nebūtų gavę, jei nebūtų susitarę su policininkais šiurkštesnį pažeidimą pakeisti šiuo. Pasitaiko, kad tai pasiūlo net patys pareigūnai.
„Neseniai viename provincijos miestelyje važiavau šiek tiek per greitai. Sustabdęs policininkas įspėjo, kad skirs 400 litų baudą ir 6 baudos balus, - pasakojo pavardės prašęs neminėti vairuotojas. – Po keliolika minučių užtrukusios diskusijos pareigūnas pasiteiravo, ar buvau prisisegęs saugos diržą. „Žinoma“, - atsakiau, nes taip ir buvo. Dar to betrūko, kad klausyčiausi naujo moralo!“
„Gaila – būčiau parašęs, kad diržas nebuvo prisegtas“, - tarstelėjo policininkas, todėl galiausiai vairuotojas „prisipažino“, kad diržo vis dėlto nebuvo prisisegęs, ir atsipirko vos 25 litų bauda.
Kita DELFI kalbinta vilnietė prisiminė kone komišką istoriją, kuomet pareigūnas pasipiktino, kad ji net pamačiusi policijos automobilį nepaskubėjo užsisegti diržo. „Galėjote užsisegti, o paskui vėl atsisegti“, - siūlė policininkas.
„Tokių dalykų nežinau, - paklaustas apie atvejus, kai vairuotojai nuo didesnės baudos už greičio viršijimą ar kelio ženklo pažeidimą „nusidera“ iki nuobaudos už neužsegtus saugos diržus, teigė S. Skvernelis. – Jei vairuotojas stabdomas dėl kokio nors pažeidimo, dėl to jis ir turi būti baudžiamas. Kitaip būtų tarnybinis pažeidimas.“
Beje, ateityje baudos už neužsegtus saugos diržus gali sugriežtėti. Įstatymų rengėjų stalčiuose esą jau guli Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektas, numatantis baudą už važiavimą be saugos diržų padidinti iki 50-70 litų, mėnesiui atimant teisę vairuoti.
„Išanalizavus avarijų priežastis įsitikinta, kad daugiausia žmonių žūva dėl pernelyg didelio greičio, girtų vairuotojų ir važiavimo neprisisegus saugos diržų", - „Lietuvos rytui“ sakė Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Renatas Požėla.
Diržas gali „sulaužyti“ šonkaulį ar kaklo slankstelį
Pasak Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės traumatologo ortopedo Šarūno Žemaičio, važiuojant 50 km/h greičiu neužsisegus diržo avarija trim atvejais iš keturių baigiasi sužalojimais ar mirtimi. Užsisegus saugos diržą rizika sumažėja 30-40 proc. Greičiui didėjant daugėja ir sveikatos sutrikdymais pasibaigiančių avarijų.
„Akivaizdu, kad grėsmė susižaloti per avariją, jei diržas neužsegtas, yra didesnė. Jei taip nebūtų, mašinų gamintojai neskirtų tiek pinigų saugumui didinti. Saugos diržai yra viena iš pagrindinių saugos priemonių“, - DELFI sakė medikas.
Jo tikinimu, saugos diržai ne mažiau svarbūs ir sėdint gale. Mat tokiu atveju keleiviai dėl smūgio gali ne tik patys susižaloti, bet ir sužeisti priekyje sėdinčius žmones. Be to, neprisisegę vaikai gali netikėtai užsimanyti pabendrauti su vairuojančiu tėvu ar mama ir per tarpą tarp sėdynių pasilenkti į priekį, taip išmušdamas iš vėžių vairuotoją.
Medikai retai klausinėja per avarijas sužeistų žmonių, ar jie buvo užsisegę saugos diržus, nebent tai būtina diagnozuojant sužeidimą. „Bet kokiu atveju diržas dažniausiai apsaugo nuo didesnio sužeidimo. Jei greitis būna didelis, gali išgelbėti net gyvybę“, - pažymėjo Š. Žemaitis.
Tiesa, pasitaiko, jog sužeidimą per avariją žmogus patiria būtent dėl to, kad buvo užsisegęs saugos diržą. Dažniausios traumos tokiu atveju – šonkaulių ir kaklo slankstelio lūžiai. Be to, nuo didelio smūgio diržai neretai palieka mėlynes ant krūtinės.
„Būna visko, net tokių atvejų, kai diržo neužsisegęs žmogus išlekia pro mašinos langą ir nesusižaloja. Bet tokios išimtys tik patvirtina taisyklę. Geriau nerizikuoti“, - teigė traumatologas ortopedas.
