„Sankcijų paketas apima ir krovinius, kurie važiuoja per Baltarusijos sieną į Lietuvą įvairiomis kryptimis: tai apima tiek trąšas, tiek naftos produktus. Sprendime išvardyti konkretūs trąšų ir naftos produktų kodai. Greitu preliminariu vertinimu, paskaičiavimais, tai sudaro apie 2,5 mln. tonų trąšų, kurios praėjusių metų duomenimis kirto Lietuvos – Baltarsijos sieną, bei apie 0,5 mln. eurų tonų naftos produktų, kurie taip pat kirto Lietuvos – Baltarusijos sieną“, – paaiškino M. Bartuška.
M. Bartuška palygino, kad pernai iš „Belaruskalij“ buvo vežta daugiau nei 11 mln. tonų krovinių, praradimas siektų apie 20 proc. bendro kiekio.
Jis skaičiuoja, kad vien dėl trąšų, jei visiškai būtų netekta šių krovinių srautų, praradimai sudarytų 14 mln. eurų, o naftos produktų transportavimo netekimai lemtų 4-5 mln. eurų praradimus per metus. Palyginimui, pernai grupė gavo 468,8 mln. eurų pajamų.
Tačiau praradimai būtų patirti ne iškart.
Jis patikino, kad tai nereiškia, kad tiek laiko naftos produktai ir trąšos galės būti importuojamos – sankcijos galioja ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir kitoms ES įmonėms, o logistikos grandinėje veikia daugiau subjektų.
„Jei pas kažką logistikos grandinėje sutartys yra trumpesnės, tai natūralu, jos nutrūks, ir pratęsti nebus galima, ir tas efektas atsiras“, – sako M. Bartuška.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas įspėja, kad gali būti reikalinga ir valstybės pagalba, tačiau, kad taip neatsitiktų, ketinama ieškoti būdų mažinti sąnaudas ir diversifikuoti pajamų šaltinius.
„Keletą metų vykdomos programos leidžia efektyviau veikti mažiau patirti sąnaudų. Jei nepavyktų tomis priemonėmis kompensuotų numatytų praradimų, tai tam, kad transporto sektorius ir toliau liktų konkurencingas, nereikėtų didinti infrastruktūros tarifų, galima yra ir valstybės parama būtent viešajai geležinkelio infrastruktūrai. Pagal šiuo metu esamus paskaičiavimus, jei pilnai sankcijų efektas įsigaliotų, infrastruktūrai reikėtų apie 10 mln. eurų valstybės paramos“, – teigė M. Bartuška, tačiau vylėsi, kad to bus išvengta.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas jau vertino, kad sankcijų poveikis Lietuvos ekonomikai bus gerokai mažesnis, nei tikėtasi iš pradžių, kadangi draudimas importuoti, pirkti ir transportuoti baltarusiškas kalio trąšas ir naftos produktus bus taikomos tik sutartims, kurios bus pasirašytos po birželio 25 d.
Naujasis ES sankcijų Baltarusijai paketas, priimtas ketvirtadienį, numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, sakoma Bendrijos pranešime.
Kaip skelbė BNS, bus ribojama ir Minsko prieiga prie ES kapitalo rinkų, draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms.
„Naujos tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti bet kam Baltarusijoje įrangą, technologijas arba programinę įrangą, kurių pirminė naudojimo paskirtis – stebėsena arba ryšių internetu arba telefonu perėmimas, taip pat dvigubos paskirties prekes ir technologijas, skirtas naudoti kariuomenei arba nurodytiems asmenims, subjektams ar institucijoms Baltarusijoje“, – teigiama ES Tarybos paskelbtame pranešime.
