aA
Valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška sako, kad susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus kritikos sulaukęs geležinkelio elektrifikavimo projektas turės ne tik ekonominės, bet ir ekologinės naudos.

„Mūsų darbas yra atlikti veiklą kuo geriau ir efektyviau. Valdyti įmonę teisingai.

Beje, elektrifikavimas netgi ne didžiausias projektas, dar yra „Rail Baltica“, kuris Lietuvos apimtyje yra 2,5 mlrd. eurų. Kalbame apie infrastruktūros atnaujinimą, kuris kainuoja šimtus milijonų. Įmonė uždirba daugiau nei 50 mln. eurų per metus – manau sėkminga“, – pirmadienį laidoje DELFI 11 sakė jis.

0,5 mlrd. eurų naudos

Geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo projekto vertė – 360 mln. eurų, iš kurių 200 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos.

M. Bartuška sakė, kad elektrifikacija – vienas strateginių projektų ne tik „Lietuvos geležinkeliams“, bet visai Lietuvai.

„Tai labai svarbu konkurencijai, nes tai leis efektyviai vežti krovinius nuo Baltarusijos sienos į Klaipėdą.

Vien tik ekonominė šio projekto nauda yra apie 0,5 mlrd. eurų. Tačiau šis projektas labai svarbus iš ekologinės pusės. Lietuva transporte turi iššūkių su tarša, o šis projektas labai prisidės prie taršos mažinimo“, – pasakojo jis.

Geležinkelių vadovas patikslino, kad 0,5 mlrd. eurų nauda būtų per infrastruktūros gyvavimo laikotarpį, apie 40 metų.

„Projektas leis iš dyzelio traukos pereiti prie elektrinių lokomotyvų. Turime galutinius rezultatus – paskelbėme pirkimo laimėtoją – už 360 mln. eurų.

Lyginant su Europos vidurkiu, tai yra apie 20 proc. mažesnės kainos. Mes galvojame, kad projektas vykdomas sėkmingai, gali būti įgyvendintas laiku. Siekiame pasirašyti sutartį“, – dėstė M. Bartuška.

Kaip veikia

M. Bartuška paaiškino, kad keleiviai, vykę iš Vilniaus į Kauną, žino, kad šalia yra pastatyta infrastruktūra, nutiesti laidai, kuomet pantografais lokomotyvai pasikelia prie laido ir važiuoja naudodami elektrą.

„Ruože nuo Vilniaus iki Klaipėdos bus pastatyta elektrifikuota linija, stulpai, patiesti elektros laidai. Kuomet turėsime lokomotyvus su pantografais, traukiniai galės būti elektra varomi nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

Europoje tai paplitusi technologija, 60 proc. tinklo yra elektrifikuota. Deja, Lietuvoje ir visame Baltijos regione turime labai didelį atsilikimą. Tik 7 proc. mūsų tinklo yra elektrifikuota.

2017 metais priėmėme strateginį sprendimą eiti šia kryptimi – tiek dėl ekologijos, tiek dėl ekonomikos“, – pasakojo jis.

Mantas Bartuška
Mantas Bartuška
© DELFI / Andrius Ufartas

Deginame dyzeliną

M. Bartuška sutiko, kad 360 mln. eurų – reikšminga suma.

„Tačiau Europoje vyksta dar didesni projektai. Tam tikros rangovų įmonės net nelabai buvo suinteresuotos ateiti, nes yra projektų ir už 1 mlrd. eurų – Vokietijoje, Lenkijoje.

Mūsų tikslas iki 2023 metų pabaigos pastatyti infrastruktūrą. Turėsime labai reikšmingą žingsnį į priekį“, – teigė jis.

Pašnekovas pasakojo, kad šiai dienai Lietuva per metus sunaudoja apie 50 tūkst. tonų dyzelio pervežant krovinius.

„T.y. apie 60 mln. eurų išleidžiame dyzelio pirkimui. Pervedus visą tinklą elektrai, būtų galima pakeisti švaria technologija, kuomet neteršiama aplinka. Europos Sąjunga labai skatina ir palaiko tokias iniciatyvas, todėl skiriama parama“, – aiškino jis.

M. Bartuška nurodė, kad tikisi artimiausiu metu pabaigti procedūras, viena kurių yra Susisiekimo ministerijos pritarimas.

„Jei viskas vyks sklandžiai, tikiu, kad iki metų pabaigos galima sutartį pasirašyti“, – sakė jis.

Dirbs ir lietuviai

Viešojo pirkimo laimėtojas yra Ispanijos įmonių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas, tačiau M. Bartuška teigė, kad darbo projekte turės ir lietuviai.

„Ispanai tikrai nedarys visko patys. Jie samdys partnerius Lietuvoje. Paprastai taip ir vyksta.

Be to, technologijos bus atvežtos – elektrinės pastotės ir t.t. Jos bet kuriuo atveju būtų perkamos iš šalies“, – sakė jis.

„Tokio tipo projektų patirtis Lietuvoje yra labai ribota. Europoje jų daug, ten daug kompetencijų. Be to, kartais matome, kad Lietuvos rangovai, pavyzdžiui, Kauno „Rail Baltica“ projekte, griebiasi daryti, tačiau ne visada sėkmingai atlieka. Yra rizika, kad projektai nebūtų suvaldyti tinkamai.

Viso projekto apjungimas į vieną duoda ekonominę naudą, nes traukinys negali pusę kelio nuvažiuoti. Mes naudą gauname tik tada, kai nuo Vilniaus iki Klaipėdos nuvažiuojame. Tiltą irgi galima iš trijų dalių statyti, bet jei viena nepastatyta, tai nepervažiuosi per upę“, – lygino pašnekovas.

Geležinkelių vadovas sakė, kad įmonė pasiruošusi atsakyti į visus klausimus.

„Jei akcininkai ar Seimo nariai turi klausimų, mes visada pasiruošę į juos atsakyti. Ministerija atlieka auditą. Yra preliminarūs rezultatai, kuriuos komentuojame. Tikiu, kad visiems klausimams turėsime atsakymus. Kuomet bus atsakymai, visiems bus viskas aišku“, – sakė M. Bartuška.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.1818

Lietuvos aviacijoje pažėrė naujienų: kelionės brangs, bet žada daug naujų krypčių (17)

Praėję metai visai aviacijos industrijai buvo itin permainingi metai. Vasarą Lietuvoje sparčiai...

Autoverslo atstovai: reikia ne tik subsidijų, bet ir plėsti elektromobilių stoteles (1)

Automobilių prekybos verslo atstovai sutaria, kad elektromobilių paklausa Lietuvoje auga. Pasak jų,...

Ekspertai: patekę į eismo įvykį neskubėkite dėti parašo deklaracijoje (3)

Sinoptikai prieš savaitgalį praneša nesibaigiantį sniegą, plikledį ir šaltuką, o tai...

Į įprastas vėžes logistika šiemet dar negrįš: būtinos sisteminės permainos

Logistikos ekspertų prognozės rodo, kad ir šiemet, kaip ir pastaruosius dvejus metus, situacija...

Besitikintiems pigių lėktuvų bilietų turi prastų žinių: kainos kils, bet Lietuvos laukia trys nauji oro vežėjai (9)

Besitikintiems pigesnių lėktuvų bilietų šiemet Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus...

Top naujienos

Dėl mįslingos istorijos aiškintis priverstas Kandrotas-Celofanas atskleidė savo ryšius (48)

Dar vasarą į viešumą iškilo mįslinga istorija – kodėl Antanas Kandrotas ,...

D+Naomi Kresge, Tim Loh, Fergal O'Brien, DELFI

Ekspertai: omikron – dar ne pabaiga, galimas ir juodasis scenarijus (6)

Dvejus metus sėjęs užkratą ir mirtis, COVID-19 ir vėl keičiasi. Omikron atmaina plinta...

Lietuvoje nustatyti 5785 nauji koronaviruso atvejai, mirė 10 žmonių papildyta

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 5785 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai, mirė 10 žmonių,...

Po komentarų apie Ukrainą ir Putiną atsistatydino Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas (162)

Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas atsistatydino dėl skandalingų komentarų apie Ukrainą ir...

Lietuvos aviacijoje pažėrė naujienų: kelionės brangs, bet žada daug naujų krypčių (17)

Praėję metai visai aviacijos industrijai buvo itin permainingi metai. Vasarą Lietuvoje sparčiai...

Neįtikėtinas garsiausios Lietuvos išradėjos likimas: išėjo į mokyklą – atsidūrė Sibire (3)

Daugiau nei 100 išradimų ir 10 knygų – taip įspūdingai atrodo tremtį išgyvenusios rašytojos,...

D+Andrew Janes, Serene Cheong

Prekiautojai: 100 dolerių už naftos barelį – tik laiko klausimas

Smarkiai auganti paklausa, blėstantis susirūpinimas dėl omikrono ir OPEC+ nesugebėjimas padidinti...

Dietologė Gavelienė atsakė, kokia cukraus dienos norma yra saugi

Cukrus – vienas iš labiausiai ištirtų, tačiau ir mitais apipintų ingredientų, be kurių savo...

UFC narve – saldus lietuvių kilmės kovotojos Jasudavicius debiutas

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Anaheime, Kalifornijoje, surengtame UFC 270 turnyre...