Estijos premjeras antradienį tikino nematantis priežasčių, kodėl kitoje finansinėje perspektyvoje turėtų būti skiriama mažesnė ES parama.
„Šiandien aš nematau priežasčių bijoti, kad pasikeis finansavimo schema. Trys Baltijos valstybės pareiškė, kad mes norime tęsti projektą, mums tai žymi istorinę sąjungą tarp trijų Baltijos valstybių“, - spaudos konferencijoje Taline teigė Juris Ratas.
Anot jo, jeigu finansavimo schema pasikeistų ir „Rail Balticai“ būtų skiriama mažesnė nei 81 proc. ES parama, Baltijos šalys turėtų sėsti prie stalo ir kalbėtis, ką daryti toliau.
Latvijos premjeras Maris Kučinskis tikino, kad projektas judės į priekį, nes „kelio atgal nebėra“.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas spaudos konferencijoje pabrėžė kaip lenkas suprantantis projekto svarbą ne tik Baltijos šalims ir Lenkijai, bet visai Europai: „Galite manimi pasikliauti šiame procese“.
„Susitarimas siunčia labai svarbią žinią Europos Sąjungos partneriams – Baltijos šalys susivienijo ir pateikė aiškius įsipareigojimus šį strateginį infrastruktūros projektą įgyvendinti. Dabar itin svarbu užtikrinti tinkamą europinę paramą projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui ir kitoje finansinėje perspektyvoje – po 2020 metų“, - Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime teigė S.Skvernelis.
Susitarimu pareikšta politinė valia, kad projektas bus įgyvendintas iki 2026 metų, o Vilniaus jungtis įtvirtinama kaip integrali „Rail Baltica“ dalis. Jis bus pateiktas ratifikuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentams.
Bendra „Rail Baltica“ vėžės vertė, įvairiais skaičiavimais, siekia 3,7-5,2 mlrd. eurų.