Gaisras laive „Lisco Gloria“ yra viena iš rimčiausių avarijų, įvykusių Baltijos jūroje per kelis paskutinius dešimtmečius. Ryžtingi laivo įgulos veiksmai, budrūs keleiviai, palankios oro sąlygos, greitas kranto tarnybų reagavimas, taip pat pasiaukojantys žmonių, suteikusių pagalbą įvykio vietoje, veiksmai padėjo pasiekti pagrindinį tikslą – visi laive esantys žmonės buvo sėkmingai išgelbėti.

Tyrimo metu prieita prie išvados, kad gaisro židinys buvo sunkvežimis su priekaba, kurioje buvo gabenama šaldyta paukštienos produkcija, stovėjęs viršutiniame denyje šeštajame kelyje (dešinysis bortas) pirmoje pozicijoje.

Priekabos šaldymo įrangos elektros energijos maitinimas buvo prijungtas prie laivo elektros energijos tiekimo tinklo. Labiausiai tikėtina gaisro židinio vieta – tarp sunkvežimio kabinos ir priekabos. Dėl keletą savaičių trukusio gaisro ir labai aukštos temperatūros buvo sunaikinta daugybė transporto priemonių ir laivo konstrukcijų, todėl nebuvo įmanoma prieiti prie vienareikšmės ir neginčijamos gaisro kilimo priežasties. Vis dėlto konstatuota, kad gaisro kilmė nėra susijusi su žmogiškuoju faktoriumi ir kilo dėl techninio ar elektrotechninio pobūdžio gedimo.

Panašaus pobūdžio rimtų incidentų pasitaiko labai retai dėl nuolatinio saugios laivybos standartų tobulinimo. Visgi, jiems įvykus, atsiranda vis daugiau priežasčių iš naujo peržiūrėti avarines ir saugos sistemas laive bei kranto tarnybose ir visoms suinteresuotoms pusėms kartu ieškoti sprendimų, siekiant išvengti tokių incidentų. Ši ataskaita, kuri yra intensyvaus ir daugiašalio tyrimo rezultatas, parodo visų suinteresuotų pusių įsipareigojimus mokytis iš šios avarijos aplinkybių.

Šias išvadas numatoma pristatyti Tarptautinės jūrų organizacijos Priešgaisrinės saugos pakomitetyje. Kartu su kitomis valstybėmis bus svarstoma, kokių sprendimų ir priemonių reikia imtis, kad būtų užtikrintas didesnis žmonių, laivų ir jais gabenamų krovinių saugumas.

Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ specialistas draudimo klausimams Gintaras Leščinskas kreipėsi į Kristiną Prialgauskienę, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros, pirmojo skyriaus, prokurorę, prašydamas pakomentuoti, kokioje stadijoje yra jos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl minėto gaisro kelte.

Atsiųstame prokurorės atsakyme rašoma, kad prokurorė šiuo metu nagrinėja projekto ir galutinės išvados skirtumus. „Galiu tik išsakyti savo nuomonę, jog pateiktos išvados ir jose užfiksuoti duomenys tam tikru požiūriu naudingi ir mūsų tyrimui. Visų tyrimo detalių dėl laiko stokos bei dėl mane įpareigojančių LR baudžiamojo proceso kodekso nuostatų Jums negalėsiu atskleisti. Nesame gavę atsakymų į išsiųstus teisinės pagalbos prašymus kitoms valstybėms. Sunku šiuo metu prognozuoti bylos eigą, nors esminiai tyrimo veiksmai atlikti, tačiau tik detaliai išanalizavus tyrimo medžiagą bei norminius aktus (tai šiuo metu vykdoma), bus galima padaryti išvadas baudžiamosios atsakomybės prasme. Visuomet privalome laikytis procedūrinių reikalavimų, jog gauti duomenys taptų įrodymais ir šioje, ir galimai ir civilinėse bylose“, – sako K. Preglauskienė.

Su tyrimo ataskaita galima susipažinti BSU interneto svetainėje.