Tik 1998 m. „Mercedes-Benz“ pristatė sistemą „Comand“, sujungusią garso aparatūros, navigacinės sistemos, klimato kontrolės ir kitų pagalbinių įtaisų valdymą. Tačiau iš esmės „Comand“ nepasiūlė naujo sprendimo, nes visų minėtų elementų valdymas buvo atliekamas dviejų sukamų rankenėlių ir maždaug 30 mygtukų pagalba.
Kiti gamintojai nusprendė pirmiausia sumontuoti naujas valdymo sistemas į savo koncepcinius modelius ir ištirti pirkėjų bei konkurentų reakciją. Bet atsitiko visiškai priešingai – pakerėti tokių šedevrų kaip „Audi Avantissimo“ ir „Opel Signum Concept“ dizaino, tarptautinių parodų lankytojai ir netgi dauguma specialistų tiesiog nepastebėjo „Audi“ ir „Opel“ elektronikos specialistų triūso. O juk kaip tik šiuose dviejuose automobiliuose ir buvo įdiegtos naujovės, nubrėžusios aiškią ribą tarp praeities ir ateities valdymo sistemų ir žengusios pirmą žingsnį serijinės gamybos link.
„iDrive“ – kritikos sulaukusi naujovė
Tikroji sensacija įvyko 2001 m., kuomet rinkoje debiutavo naujasis BMW „septintukas“. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė labai patraukliai: ant centrinės konsolės puikavosi ne tradicinė pavarų perjungimo svirtis, o poliruoto metalo vairalazdė, kurios pagalba valdoma nauja „iDrive“ sistema. Tuo tarpu pavarų svirtis „atrofavosi“ į mažytę rankenėlę ir buvo perkelta ant vairo kolonėlės – ten, kur kituose automobiliuose sumontuota valytuvų valdymo svirtelė.
Tačiau po to, kai su naujove išsamiau susipažino žurnalistai ir specialistai, naujoji „iDrive“ netruko sulaukti aštrios kritikos. Mat norint aktyvuoti reikiamą įtaisą, naujojo BMW limuzino vairuotojui reikėjo atlikti net kelis veiksmus: stumtelti „iDrive“ sistemos vairalazdę reikiama kryptimi, tada ją pasukti ir pagaliau kelis kartus spustelėti, panašiai kaip kompiuterio pelę. Maža to, vairuotojui tuo pat metu reikėjo sekti mažame ekrane besikeičiančius meniu paveikslėlius, t.y. atitraukti žvilgsnį nuo kelio.
Nejaugi BMW inžinieriai užmiršo, jog ne kiekvienas vairuotojas yra puikus kompiuterių specialistas? Visiškai ne. Iš esmės „iDrive“ sistema yra pakankamai paprasta ir prie jos greitai priprantama. Šiek tiek atidžiau su vairalazde reikia elgtis tik renkant įvairius nustatymus į atmintį, o po to sistema naudotis gana paprasta. Be to, daugelį iš 270-ies „iDrive“ funkcijų galima valdyti balsu.
Deja, naujojo BMW „septintuko“ pasirodymo rinkoje metu į šiuos niuansus niekas nesigilino ir sistemai negailėjo kritikos žodžių. Dėl to ir kiti gamintojai nusprendė neskubėti pristatyti savo sukurtų naujovių.
Laukimo taktika pasiteisino
Po sudėtingos „iDrive“ 2002 m. naujajame „Audi A8“ modelyje debiutavusi MMI (Multi Media Interface) sistema atrodė neturinti tokių akivaizdžių klaidų ir esanti būtent tai, ko reikia vairuotojams. Beje, „Audi“ inžinieriai, kurdami MMI sistemą, greičiausiai visiškai nesidomėjo konkurentų pasiekimais, o tiesiog ėjo savu keliu. Tą patvirtina faktas, jog tarp „Avantissimo“ eksperimentinės sistemos ir to, kas sumontuota serijiniame A8 modelyje, esminių skirtumų nėra.
Beje, MMI nebuvo taip aršiai kritikuojama tik todėl, kad naujasis „Audi“ flagmanas rinkoje pasirodė bemaž metais vėliau, nei buvo planuota. Jei „Audi A8“ būtų debiutavusi kartu su BMW „septintuku“, tai „iDrive“ ir MMI kūrėjai būtų kartu pasidalinę ir pagyrimus, ir kritiką. Už tai reikėtų dėkoti „Volkswagen“ koncerno vadovams – norėdami kuo skubiau pristatyti „VW Phaeton“ modelį, kuriam konkurencija su A8 galėjo būti nenaudinga, jie ir nusprendė atidėti pastarojo modelio premjerą vieneriems metams.
O dar geriau būtų buvę, jei rinkoje pirmas būtų pasirodęs ne BMW 7, o „Audi A8“. Pirma, MMI sistemos valdymo principas iš tiesų atrodo labiau logiškas nei „iDrive“. Antra, „Audi“ inžinieriams labiau pasisekė pasiekti kompromisą tarp naujų technologijų ir ergonomikos.
MMI valdymo modulis taip pat įrengtas centrinėje konsolėje, tačiau savo vietoje išliko ir pavarų perjungimo svirtis. Dar vienas skirtumas nuo BMW – sistemos informacinis ekranas gali automatiškai „pasislėpti“ prietaisų skydelyje, jei jo tuo metu nereikia. Beje, tai, kad informacinis ekranas patalpintas virš prietaisų skydelio, o ne integruotas jame – taip pat privalumas, nes būdamas tokiame aukštyje jis visuomet yra regėjimo lauke ir vairuotojui nereikia ilgam atitraukti žvilgsnio nuo kelio.
„Audi“ sistema taip pat valdoma paprasčiau nei BMW inžinierių kūrinys. Pagrindiniai sistemos darbo režimai pasirenkami paspaudžiant vieną iš 4 mygtukų, išdėstytų aplink vairalazdę. Sukiojant rankenėlę belieka tik valdyti pasirinktą įtaisą. Naudojimąsi MMI sistema lengvina ir tai, jog kiekvieno režimo atveju informacinis displėjus šviečia skirtinga spalva, tad vairuotojui žymiai lengviau orientuotis.
Prasideda nauja era
Vis gi, nepaisant kai kurių detalių, principinio skirtumo tarp „iDrive“ ir MMI nėra. Tai reiškia, kad tokių sistemų kūrimas pasuko tam tikra kryptimi. Todėl kiti automobilių gamintojai taip pat sukruto kurti savo sistemas. Greičiausiai tą padarė „Mercedes-Benz“ koncernas, pernai rudenį debiutavusiame S klasės limuzine pristatęs atnaujintą „Comand“ versiją, kuri iš esmės yra nukopijuota, bet smarkiai patobulinta „BMW iDrive“ sistema. Naujojo limuzino pirkėjai jau spėjo įvertinti naujosios „Comand“ privalumus ir teigia, jog šiuo metu ji yra tobuliausia iš visų panašių sistemų.
Netrukus panašią pagalbinių įtaisų valdymo sistemą žada pristatyti ir „General Motors“ koncernas, kuris pastaruoju metu naujų technologijų srityje atlieka besivejančiojo vaidmenį. O gal vieną dieną kuris nors japonų automobilių gamintojas ims ir pademonstruos, kad galima sukurti sistemą, kuri vairuotojui nesukels galvos skausmo ir nereikalaus specialaus išsilavinimo kompiuterių srityje. Pagyvensim – pamatysim.
