„Kadangi patys turime automobilių verslą, matome, kad lietuviai dažniau rinksis galingą ir seną automobilį, nei mažiau galingą, bet naują.
Tai mūsų mentaliteto klausimas, kurį būtų galima spręsti didesniais mokesčiais“, – ketvirtadienį, po to, kai Aplinkos ministerija pristatė planus keisti Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymą, „Delfi“ sakė „Deals on Wheels“ vadovas.
Prieš tai L. Boguševičius mintimis pasidalijo socialiniame tinkle.
„Siekiant, kad taršos mokestis veiktų jis turi būti kiekvienam proporcingai skausmingas. Taigi registracijos mokestis turėtų būti „plokščias“ – tarkim 200 eurų – visiems vienodai. Tiesiog. Nes automobilio registracija yra darbas, o darbas kainuoja.
O va kasmetinis taršos mokestis turėtų būti kelis kartus didesnis. Pavyzdžiui, dabar siūloma, kad pargabenant „VW Golf“ į Lietuvą registracija kainuotų 354 eurus, o kasmetinis mokestis – 87 eurus.
Manau, turėtų būti: registracijos mokestis – 200 eurų, o kasmetinis mokestis – 354 eurai“, – rašė jis.
L. Boguševičius „Delfi“ sakė, kad dabartinis ministerijos pasiūlymas nesprendžia problemos.
„Jis užkonservuoja mūsų seną automobilių parką viduje. Dabartinis pasiūlymas sako, kad atvežti automobilį tau yra brangu, o tas, kuris čia jau yra – tebūnie ir toliau būna, nes jį laikyti yra pigu. Tačiau valstybė sako, kad siekia atnaujinti automobilių parką.
Tokiu atveju atvežti turėtų būti pigu (su sąlyga, kad automobilis yra naujesnis, mažiau taršus), bet jei turi taršų automobilį rinkos viduje, tada jį laikyti turėtų būti brangu.
Tikrai yra žmonių, kurie taršų automobilį perka, nes jų prioritetas yra didelė galia. Naujesnio neįperka, tai tiesiog perka galingą seną. Pavyzdžiui, „BMW 5“ – tokių mieste pilna, jais važinėja jaunuoliai, nes tai yra nebrangus, galingas automobilis, kurį nusiperka tam, kad pasimaivytų. Kai visame Vakarų pasaulyje jaunuoliai vairuoja „Ford Fiesta“, „Toyota Yaris“ ir pan.“ – svarstė verslininkas.
Mažiausiai uždirbantys
L. Boguševičius sutiko, kad jo pasiūlymas turi ir minusą, nes Lietuvoje yra ir socialiai pažeidžiamų asmenų, kurie taršų automobilį vairuoja ne dėl pasirinkimo, o dėl to, kad kitoks „neišeina“.
„Reikėtų balansuoti. Galbūt galima toms šeimoms padėti, skatinti, automobilį nupirkti su lengvatomis, tada įpareigoti laikyti kažkiek metų, duoti paskolas be procentų“, – sakė jis.
Tuo metu SEB ekonomistas Tadas Povilauskas suskaičiavo, kad ir dabartinis ministerijos pasiūlymas labiausiai paveiktų mažiausias pajamas gaunančius ir seniausius automobilius perkančius asmenis.
„Mokesčių pokytį labiausiai pajaustų mažiausias pajamas ir seniausius automobilius perkantys asmenys, kurie tam išleidžia 3–5 tūkst. eurų.
Kita vertus yra ir pasirinkimo galimybė – už tuo pačius 3–5 tūkst. eurų galima atrasti nemažai automobilių, kurių apmokestinimas bent iki 2024 metų nepaliestų“, – socialiniame tinkle parašė jis.
Ekonomisto paskelbtame grafike išdėstyta, kad nauji mokesčiai sudarytų reikšmingą 2020 metų labiausiai pirktų automobilių kainos dalį.
Pavyzdžiui, 2007 metų „Audi A6“ dyzelinu varomas ir 226 CO2/km išmetantis universalas vien dėl registracijos pabrangtų 22,9 proc. 5 tūkst. eurų tektų sumokėti už automobilį, dar 1144 eurus už registraciją, o dar 286 eurus tektų mokėti kasmet už naudojimą. Per 5 metus naudojimo mokestis sudarytų 29 proc. automobilio kainos.
Tačiau T. Povilauskas pateikė automobilių, už kuriuos papildomai mokėti nereikėtų. Pavyzdžiui, už 2011 metų „Škoda Octavia“ nereikėtų mokėti nei registracijos, nei naudojimo mokesčio – tik už patį automobilį, t. y. apie 4,8 tūkst. eurų.
Apmokestinamų automobilių pavyzdžių pristatymo metu pateikė ir Aplinkos ministerija.
