aA
Jau nuo liepos 1 dienos įsigaliosiantis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis vis dar sulaukia daugiau klausimų nei atsakymų. Ir nors Seimo valdantieji šį mokestį vadina pirmuoju žingsniu kovoje su tarša, specialistai mano priešingai.
Automobilių registracijos mokestis: ar bus praverta Pandoros skrynia
© DELFI / Josvydas Elinskas

Pagal pirminį planą „valstiečių“ Valiaus Ąžuolo ir Agnės Širinskienės inicijuotas projektas turėjo įsigalioti nuo šių metų pradžios, tačiau valdantieji opozicijos palaikymo nesulaukė iki pat lemiamo balsavimo. Ir nors Seimo salėje vyravo chaosas, valdančiajai daugumai pavyko patvirtinti įstatymo projektą.

Kas laukia?

BNS rašė, kad mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Visi automobiliai būtų apmokestinami nuo 130 gramų CO2 kilometrui.

Žemutinė mokesčio taikymo riba – 131-140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliniams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų.

Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 301 gramą kilometrui, reikėtų mokėti 540 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 270 ir 243 eurus.

Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 30 eurų, benzininius – 15 eurų, dujinius – 13,5 euro.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas praėjusių metų pabaigoje teigė, kad šis įstatymo projektas yra žingsnis mažiau taršaus automobilių parko formavimo link. Pasak jo, protinga mokestį pradėti „taikyti švelniai“.

„Regitra“ įstatymų leidėjo sprendimu bus atsakinga už šio mokesčio apskaičiavimą ir surinkimą pagal įstatyme nustatytas nuostatas. Tad nors praėjo tik kiek daugiau nei mėnuo nuo įstatymo priėmimo Seime, „Regitra“ jau ruošiasi ir atlieka pasirengiamuosius darbus.

„Vis dėlto, norint kuo tiksliau informuoti klientus plačiau apie patį procesą ir kaip viskas vyks, detaliau pranešime vasarą, kai bus įgyvendinti visi suplanuoti darbų etapai“, – teigė „Regitros“ Komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė.

Taršos problemos neišspręs

Pasak „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, nors mokesčio dydį apibrėžia taršos rodiklis – CO2 emisija, visgi mokės ne tie, kurie daugiausia teršia, o tie, kurie pirks daugiausia automobilių.

„Tai yra pagrindinė šio mokesčio problema. Šis mokestis nieko neriboja, nekontroliuoja ir principinės šalies autoparko bėdos – taršių ir senų automobilių koncentracijos – nesprendžia. Tai įrankis, galintis kiaurą biudžetą papildyti sąlyginai nedidele pajamų dalimi“, – sakė M. Buzelis.

Jis priminė, kad papildomas registracijos mokestis taikomas ir kai kuriose kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje registruojant automobilį reikia sumokėti 26 eurų įmoką. O štai Lietuvoje šio mokesčio dydis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų – priklausomai nuo degalų tipo ir automobilio CO2 emisijos.

Matas Buzelis
Matas Buzelis
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Natūralu, kad vairuotojai priešinasi tokiai sistemai ir tam nepritaria.

Iš principo šalies vairuotojai nepritartų jokiam naujam mokesčiui, bet tinkamai iškomunikavus ir išaiškinus, kaip siekiant švaresnės aplinkos bus panaudotos lėšos, gal dalis visuomenės suprastų tokios sistemos poreikį.

Tiesa, tai turėtų būti taršos mokestis, mokamas periodiškai, o ne kiekvieną kartą registruojant automobilį„, – neabejojo M. Buzelis.

Pastebėta, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais, Lietuvoje fiksuota 17,9 proc. daugiau naudotų automobilių sandorių.

„Į šalį nuolatinei registracijai įvežtų automobilių srautas per visus 2019 metus sumenko aštuntadaliu. Tačiau importo rinkos susitraukimą fiksavome nuo metų pradžios – galimai prie to prisidėjo sumažėjęs pirkėjų srautas iš Ukrainos.

Taip pat fiksuojame, kad sumažėjo įvežamų dyzelinių automobilių rinkos dalis. Ji 2019-ųjų spalio – gruodžio mėnesiais siekė 71 procentą importo rinkos. Tai – rekordiškai maža reikšmė 10 metų laikotarpiu. Anksčiau buvome įpratę matyti, kaip iš visų į šalį nuolatinei registracijai įvežamų automobilių net 4 iš 5 arba bent 3 iš 4 buvo varomi dyzelinu“, – teigė M. Buzelis.

Kokios automobilių kainos? Pasak specialisto, vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina auga praktiškai kasmet. Paskutinį 2019 metų ketvirtį vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina siekė 4 700 eurų – 500 eurų daugiau nei 2018-ųjų ketvirtąjį ketvirtį.

„Per trejus metus vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina paaugo 1 100 eurų. Tai nereiškia, kad brango automobiliai. Vidurkis pakilo dėl to, kad perkami šiek tiek naujesni automobiliai.

Priemonė – neefektyvi

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, diskusijos dėl automobilių registravimo mokesčio įvedimo buvo labai skubotos ir paviršutiniškos, o motyvai daugiau siejosi su siekiais surinkti papildomų lėšų į biudžetą, nei sumažinti taršą ir poveikį aplinkai.

Ji pritaria M. Buzelio nuomonei, kad automobilių registracijos mokestis nėra efektyvi priemonė kovoti su automobilių tarša.

Indrė Genytė Pikčienė
Indrė Genytė Pikčienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Pirmiausia šis mokestis nusižengia principui „teršėjas moka“, nes apmokestinamas ne teršimo faktas, o automobilio pardavimo faktas. „Teršėjas moka“ principą puikiai vykdo PVM ir akcizai degalams – kuo daugiau važiuojame, tuo daugiau sumokame. O štai registracijos mokestis šios funkcijos neatlieka“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ji pridėjo, kad dėl registracijos mokesčio tarša gali netgi nemažėti, nes jis sumažina automobilių rinkos apyvartumą.

„Registracijos apmokestinimas stipriai mažina automobilių likvidumą ir paskatas keisti automobilį į naujesnį ypač sunkiau besiverčiantiems vairuotojams. Tad toks mokestis konservuoja esamą rinkos situaciją, kurioje taršiais ir senais automobiliais bus važinėjama, kol šie kursis. Pasiturintiems vairuotojams, norintiems vairuoti galingą savo svajonių automobilį, toks mokestis nebus jokia kliūtis“, – teigė LLRI ekspertė.

I. Genytės-Pikčienės manymu, šiuo registracijos mokesčiu politikai pravėrė Pandoros skrynią – jau dabar kalbama, kad tai tik „apšildomas“ mokesčio variantas, pratinąs visuomenę prie visuotinio automobilių mokesčio ateityje.

„Vis tik Lietuva – maža šalis, gyventojų skaičius nedidelis, dažnu atveju automobilis – vienintelė susisiekimo priemonė, o ir taršos problemos šalyje ašis – toli gražu ne asmeninės paskirties transportas, tad yra daug taiklesnių lokalių sprendimų taršai mažinti. Gaila, kad pasirinktas lengviausias, bet neefektyviausias kelias, ilgainiui paliesiantis kiekvieną“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.


Informacija

„Regitra“ savo klientams suteikia galimybę Lietuvoje eksploatuotą transporto priemonę įregistruoti tiesiog internetu. Tad atliekant šią paslaugą, nustatytą mokestį bus galima sumokėti elektroniniu būdu.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog mokestis nebus taikomas tuomet, kai keisis automobilio valdytojo duomenys. Pavyzdžiui: fizinio asmens vardas ir / ar pavardė, juridinio asmens pavadinimas. Taip pat tais atvejais, kai keisis automobilio savininkas. Viena iš galimų ir dažnai pasitaikančių situacijų praktikoje, kai asmuo transporto priemonę yra įsigijęs lizingu. Tokiu atveju jis yra nurodomas kaip jos valdytojas, o lizingo bendrovė – kaip savininkė. Taigi, jei asmuo išsimokės automobilį, jis taps automobilio savininku ir jam reikės tik pasikeisti registracijos liudijimą, o mokesčio mokėti nereikės.
Įstatyme numatytos ir tam tikros išimtys. Mokestis nebus taikomas istoriniams automobiliams, kadangi jie skirti ne kasdienėms reikmėms, taip pat laikinai registruotoms (iki mėnesio) transporto priemonėms. Beje, mokestis galės būti grąžinamas, jei automobilis greičiau negu per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos buvo išregistruotas ir išgabentas iš Lietuvos teritorijos.

Automobilio išmetamųjų dujų kiekis pirmiausia bus nustatomas iš automobilio registracijos liudijimo, kilmės ar patvirtinimo dokumentuose esančios informacijos.

Jei CO2 kiekio nebus nurodyta minėtuose dokumentuose, tokiu atveju CO2 kiekis bus nustatomas remiantis registre registruotos lygiavertės transporto priemonės, priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, išmetamą CO2 kiekį.

Vis dėlto, jei registre nebus lygiavertės transporto priemonės registruojamam automobiliui, tuomet CO2 kiekis bus apskaičiuojamas pagal įstatyme nustatytas specialias formules. Šias formules ir dar daugiau informacijos apie būsimą registracijos mokestį galima rasti Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, už kurio rengimą atsakinga Aplinkos ministerija.

Primename, kad duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, pagal Europos Sąjungos direktyvą Kelių transporto priemonių registre pradėti kaupti nuo 2011 m., o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą. Registracijos liudijime ši informacija žymima „V7“ eilutėje.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
2.6667

Lauktų algų negavusiems vairuotojams – liūdna žinia iš teismo (116)

Laikinojo įdarbinimo įmonė „ Raisitra “ laimėjo vienoje iš bylų prieš į Skandinaviją...

Ieškoma svarbaus transporto mazgo Klaipėdoje atnaujinimo rangovo

Klaipėda ieško, kas už maždaug 36 mln. eurų rekonstruos Baltijos prospekto mazgą – jis yra...

Piktnaudžiaujate aikštele prie namų? Jūsų automobilis gali būti konfiskuotas (325)

Prie namų laisvos vietos automobiliui pastatyti nerandantys miestiečiai gali kaltinti...

Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono oro linijų bendrovėms gresia milžiniški nuostoliai (6)

Azijos ir Ramiojo vandenyno regione veikiančios oro linijų bendrovės dėl koronaviruso protrūkio...

Įspėja vairuotojus: galimas stiprokas vėjas, kai kur ir plikledis

Vakarėjant ketvirtadieniui, Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia yra sausos,...

Top naujienos

Susvilęs Maskoliūno debiutas: belgų traiškyta Lietuvos rinktinė prasimerkė per vėlai (1180)

Dariaus Maskoliūno debiutas prie Lietuvos vyrų rinktinės vairo paženklintas skaudžia nesėkme...

Atsiprašinėjęs Maskoliūnas: apsigėdinome, sudegėme visi kartu specialiai Krepšinis.lt iš Monso (76)

Dariaus Maskoliūno debiutas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio pareigose...

Buvęs komunistas, viešai atsiprašęs Lietuvos: apie vaikystę „ant ribos“ ir manevrus dėl nepriklausomybės (19)

Česlovas Juršėnas gyvenime juokauja nekeitęs trijų dalykų – žmonos, partijos ir buto....

Koronavirusas kirto verslams regionuose: prarasti klientai, kroviniai ir augantys nuostoliai (15)

Nors nuo mirtis sėjančio naujojo koronaviruso židinio Kinijoje , Hubėjaus provincijoje, iki...

25 kilogramų atsikratęs Kauno medikas merginai padovanojo nepaprastą meilės dovaną - pavydėtų kiekviena (91)

Koks pats romantiškiausias dalykas, kurio gali tikėtis mergina? Vienai romantiškai atrodo...

Perspėja dėl Putino bendražygio Prigožino lėktuvo: Lietuva taptų fronto linija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ( NSGK ) planuoja kreiptis į Užsienio reikalų...

Šokiruojantys patyčias kenčiančio berniuko žodžiai sujaudino pasaulį: vaiko ašaros sulaukė garsenybių paramos (162)

Devynmetis berniukas iš Australijos , kuriam dėl mažo ūgio mokykloje tenka kęsti patyčias ,...

Netikėtumas Lietuvos lengvosios atletikos čempionate – Palšytė prarado titulą (55)

Klaipėdoje prasidėjusiame Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate užfiksuotas...

Su lietumi ir šlapdriba siautės galingas vėjas (2)

Šeštadienį prie Lietuvos priartės galingas ciklonas iš vakarų. Debesuotumas sparčiai padidės,...

Valerijus Katkauskas

Netarnavęs – ne vyras. Apie nesavanaudišką meilę savo antrai pusei (14)

Pasakysiu šviesiai tiesiai – vyras, kuris netarnavo kariuomenėje yra nepilnavertis. Jis nemoka...

|Maža didelių žinių kaina